Labas tyrume, labas iš visos širdies.
Esu visiškai čia, amžinai čia dėl besąlygiškos meilės, džiaugsmo, tarnystės ir įvertinimo.
Pastebėk savo šventą kvėpavimą, pastebėk, koks jis geras, ir pastebėk, kad kiekvienu įkvėpimu siunti žinią visai kūrinijai, kad VISKAS YRA GERAI. Viskas taip puikiai gerai.
Gyvenimas yra grynas stebuklas, nes jis kyla iš nieko tyrumo ir malonės.
Niekas savaime neturi jokių iškraipymų, todėl viskas, kas pasireiškia yra visiškoje harmonijoje ir ji yra nesuvokiama, nes ji yra begalinė. Tu gali tai pamatyti, tai jausti ir tuo būti tik tai šią akimirką.
Tu esi šaltinis gyvenantis savo paties rojuje. Įkvėpk tai pilnai kaip niekad anksčiau.
Savo kūnais šį rojų galime patirti skirtingai, tačiau tai yra tas pats rojus ir ta pati esatis. Visi skirtumai komplimentuoja vieną, o vieno atpažinimas leidžia visame kame pamatyti tą tobulą harmoniją.
Tai mano laimingiausia akimirka dalintis šia dalijimosi laime. Ir ši akimirka neturi pradžios ir pabaigos.
Pajusk tai, šios meilės didybę, kol nieko nebegalėsi suvokti. Myliu tave ❤️
Šešėlinis ego arba protas apgavikas iš esmės yra savęs praradimo baimė, kuri mūsų žmonijoje yra sustiprinta per daug amžių ir todėl dauguma ją nešioja. Laikai keičiasi, keičiasi ir žmonių kultūra, tačiau ši giluminė baimės programa prisitaiko prie visų sąlygų. Kuo
Štai pribrendo labai aktuali tema – tema apie mūsų fizinę tikrovę. Tad pasistengsiu išgryninti suvokimą: apie ką ši patirtis ir kokia jos padėtis bendrame (sakykime „dvasiniame“) kontekste. Tad visų pirma: „fizinė“ tikrovė nėra atskira nuo „dvasinės“. Jau daugelyje ankstesnių temų
Kai per daug žvelgiame į pasaulį ir per mažai į save – pasaulis atrodo pilnas, o mes nepakankami ir taip gimsta nepailstantis nerimastingumas gauti daugiau iš pasaulio. Tokią orientacija mes išmokome nuo pat pradžių, kartu su užmarštimi ties savo beribe
