33 Budimo Kanalo Priminimai – 3 Rinkinys

Labas! Pristatau 33 koncentruotos išminties priminimus per kuriuos gali persikelti į labiau pabudusią ir laimingą būseną. Išankstinio eiliškumo čia nėra, tad tiesiog pereik per šiuos priminimus su kuo atviresniu protu ir tegul surezonuoja tai kas turi surezonuoti. Šiais priminimais taip pat gali naudotis burtų keliu – kaip orakulu, kuris tau duos tiksliai tai, ką šiuo momentu turi žinoti (atsitiktinumų nebūna, nes viskas yra viena ir viskas turi sąsajas). Orakulas randamas šio puslapio apačioje.

Priminimai:

Sąmoningai nureikšmintas gyvenimas yra pripildytas Dievu ir tuomet viskas ką darai yra patiriama pasakiškiausioje šviesoje. Tikra laisvė yra laisvė nuo „savęs“.

Visata yra kosminis juokelis – Dievas suvokiantis save. Tačiau šio juokelio negali pagauti tol, kol labai sureikšmini savo iliuzorinį patyrimo burbulą.. ir visgi tai tik prisideda prie gero juokelio.

Kai nuosekliai eini gilyn į intymiausią savęs (esaties) pojūtį – natūraliai pradedi paleidinėti įvairiausias formų iliuzijas, net „vietos“ bei „kūno“ iliuziją ir tuomet išryškėja Dieviška ekstazė, kuri užlieja viską – tuomet žinai, jog viskas sukurta iš jos ir dėl jos.

Mūsų ribojančiais įsitikinimais grįstos tapatybės yra tarytum „sugedęs telefonas“, kuris iškraipo Dievo siunčiamą žinutę. Būvimas šiame pasaulyje suvokiant tai – ko gero didžiausia pramoga visatoje.

Ciniškumas – tai abejingumas + arogancija arba manymas, jog žinai geriau už beribį Kūrėją – kas sukelia beribę kančią, tačiau kiekviename momente slypi pasirinkimas pasiduoti ir susivienyti su tuo beribiu Kūrėju, kuris išties ir esi.

Užmigimas atskirumo iliuzijoje yra tarytum plaukimas laivu iš visų jėgų laikantis savo bagažo ir neleidžiant laivui jo laisvai atplukdyti bei sau pačiam mėgautis kelione. Kuo labiau tiki „atskirumo“ iliuzija – tuo labiau turi ją rūpintis, o kuo labiau suvoki vienį – tuo labiau matai/nujauti, kaip viskuo jau yra pasirūpinta.

Visa ko šaknyje yra „aš esu“ nuovoka ir tuomet logiška, jog prieiga prie visko kas gali būti aktualu yra randama šiame „aš esu“, kuris taip pat yra laisvai prieinamas iš bet kurio atskaitos taško. Tam tereikia intencijos, atsipalaidavimo ir pasitikėjimo.

Mes aktyvuojame ir maitiname įvairius baime grįstus įpročius, nes tikime, jog taip suteikiame daugiau meilės sau, kada išties esame užmiršę, jog beribė meilė yra mūsų natūrali būsena.

Mūsų iliuzijos įprastai dengia tyrą nuovoką ir sukuria atskirumo pojūtį, tačiau kuomet mūsų beformė nuovoka vis labiau suvokia save – tuomet nuovoka ima dengti iliuzijas ir tame išryškėja vienovė bei natūrali darna.

Kuomet begalinė svarba suteikiama sąlygotinai ribotiems dalykams, o ribota svarba pačiai begalybei – tuomet sukuriamas išsiderinimas su originaliu kūrinijos dizainu, o to pasekmėje – kančia, kuri padeda susiderinti: begalinė svarba begalybei ir ribota svarba ribotumui.

Viskas ką patiri yra patyrėjas – išorės nėra. Keičiant požiūrį bei atsaką į tai ką patiri – keičiasi ir patiriama tikrovė.

Kai suvoki, jog nėra atsitiktinumų – tik sutapimai, nes viskas yra 1 – tuomet kiekviename momente pradedi atrasti daugiau aktualios informacijos.

Fizinis protas nėra sutvertas kontroliuoti gyvenimo – jis sutvertas laiduoti pačio gyvenimo intelektą, kuris yra natūralioje kontrolėje ir ji atrandama tėkmėje. Tad jei atrodo, jog gyvenimas veikia neprotingai ir tave išduoda – tai tik tavo perdėtos kontrolės atspindys.

Pajausk visuminę „aš esu“ nuovoką – nuosekliausiai ir intensyviausiai kaip gali ir tada pasinaudok ja kaip tramplinu į absoliučią neapreiškiamybę, kuri išties ir esi. Aš esu, kas esu, kas esu, kas esu… Subtilėjantis „Aš esu“ pojūtis yra kelias į giliausią išsilaisvinimą.

Kai visa širdimi priimi absoliučiai neapreiškiamą tiesą – tampi išties laisvas bei mylintis kūrėjas, kurio niekas negali apriboti. Absoliutas neturi tūrio ir negali būti paliestas.. išties tai ir esi Tu, o gyvenimas tai tarsi kompiuterinis žaidimas, kuriuo tada gali išties mėgautis.

Mylėti – tai viską įvardinti tuo pačiu bevardžiu vardu ir leisti jam autentiškai atsiskleisti per begalybę.

Žongliruok bei Balansuok tarp formų pasaulio suvokimo, viską jungiančio esaties pojūčio, laisvos nuovokos ir absoliučios mistikos – tai gali padėti įsijausti į visuotinę darną ir tuomet šis šokis tampa labiau organiškas bei smagus.

Nešališkumas ir atjauta yra raktas į Dievišką tarnystę, kurioje atrandama pilnatvė.

Asmeninis džiaugsmas yra kančia palyginus su beasmene palaima. Kuomet įsitvirtini šioje palaimoje – visi individualūs jausmai įsilieja į ją ir ją praturtina.

Pastebėk, jog šiuo metu tau jau daug kas nerūpi, o kas būtų jei nerūpėtų niekas – kur tada pasikreipia tavo dėmesys? Pabūk tame – toliau paleidinėjant iškylančius rūpesčius ir tuo pat metu – viskuo pasirūpinanti meilė ims išryškėti.

Kartu su nuoširdžiu pripažinimu, jog išties nežinome kas esame – yra leidimas būti būtent tuo, kas esame tame momente ir tame momente viskas įmanoma. Mistikoje gimsta magija ir magijoje gimsta mistika.

Su giliu įkvėpimu pajausk viską ko laikaisi ir su maloningu atodūsiu atiduok tai gyvenimui, tegul gyvenimas tai neša į savas vagas ir pasirūpina tavo giliausiais troškimais kuomet tu tiesiog esi savimi.

Meditacija įgalina tarnystę ir tarnystė įgalina meditaciją, nes tai du skirtingi poliai anuliuojantys „atskirumo“ iliuziją ir leidžiantys būti subalansuotame ryšyje su visuotine savastim.

Nuoseklus pasinėrimas į tyrą beformį būvį supurto iš pamatų, kurie nėra tikri ir tuomet į tavo gyvenimą įneša vis daugiau sveiko balanso. Todėl pradėjus savivokos budimo kelią – yra tikrai naudinga jį tęsti net ir baisiausiais momentais (tai progreso ženklai).

Iš nieko ateina viskas. Atsipalaiduok į būvį, kuris yra be formos, laiko bei erdvės ir tuomet pradėsi jausti tikrą kūrinijos gausą, aiškumą ir gyvybingumą. Kai ne-esi – labiausiai esi (paradokso galia).

Pasitikėjimas tai nėra aklas tikėjimas – tai tikras matymas. Pasitikėjimas neatmeta galimybės išsiaiškinti – tai lengvumas širdyje, kuris padeda aiškumui išryškėti.

Tavo nuovoka yra laisva nuo bet kokių įvykių, minčių ar jausmų – ji nieko nereikalauja, niekad neišsenka ir nepersipildo. Įsisavinant šį priminimą – tikra palaima ir gyvenimo harmonija ima skleistis per tave.

Gyvenimas tau niekad nesiūlo atsisakyti įkvėpimo ir pasitikėjimo – kitaip gyvenimas nebūtų gyvenimas. Tad pastebėk, kada ir kaip pats tai darai, tuomet perženk save ir susiliek su tikra gyvenimo malone.

Sakoma, jog paradoksai ir painiavos yra slenksčio sargai į nušvitimą. Kartais turi visiškai pasimesti, kad atrasti tikrąjį save.

Kai savo dėmesiu nustoji sąveikauti su pasireiškimais jame – jie natūraliai tampa išbaigiami ir ištirpstantys beribės nuovokos palaimoje. Kartu su nuoseklumu tame – ši palaima vis labiau perima valdymą pasireiškimų pasaulyje ir pasireiškia kaip darna.

Tikroji darna tai yra laisvos valios ir pasitikėjimo vienybė.

Viduje jausk, kad pasaulis nėra tikras, bet išorėje veik, lyg pasaulis būtų tikras. Taip palaikoma sveika pusiausvyra tarp šaltinio ir jo pasireiškimų.

Išryškink intuityvų pojūtį to, kas yra neapreiškiama. Atpažink, jog yra kažkas, kas visados yra už tavo suvokimo. Pabusk ten, kur dar niekad nepabudai ir atrask savo tobulumo šerdį.


 

Kiti Įrašai
Paulius Daukšas Budimo Kanalas

Tikrumas

AUM, mano beribė meilė tau, kaip beribei būtybei. Ši tema yra apie tekėjimą savo tikrąja srove ir buvimą ant savo bangos viršūnės. Šį straipsnį rašau dėl savo atpažinimo, jog pasaulio, kurį seku, vibracija kyla kaip banga, kuri išneša vis daugiau ir daugiau to, kas

Skaityti