Priminimas/patarimas: Dienos eigoje pasistenk kuo dažniau sugrįžti į patį paprasčiausią suvokimą, kad esi ir kiek išeina pabūk šio suvokimo tyrume, net ir vidurį veiksmų, nes šis suvokimo tyrumas į juos įneš daugiau balanso. Tad akcentas ne į tai „kas“, „kaip“

Iš širdies į širdį: Palaiminti, kuriuos persekioja širdyje (nes tai atveda į tikrą laisvę) . Palaiminti, kurie mato savo egoistišką užsispyrimą bei pripažįsta to keliamą kančią (ir tai atsileidžia). Palaiminti, kurie sąlygotą meilę aukoja besąlyginei ir formą beformiškumui (tai visada

Begalybė begalybės vaikų vienoje begalybėje. Kiekvienas yra tas pats vienas su tuo pačiu begalybės potencialu laisvai ir išvien su kiekvienu tyrinėti save. Nes kiekvienas atsispindi kiekviename ir kiekviena laisvos valios išraiška yra lygiagrečiai sutartinė su kiekviena kita. Šios vienos begalybės

Laisvoji valia yra viskas, kas pasireiškia – tai yra laisvos ir neapreiškiamos sąmonės saviraiška. Tai pasireiškia kaip begalė patyrimo bei pasirinkimo lygmenų į kurios sąmonė gali susifokusuoti. Ir tuo pačiu tai vientisa laisvos valios tėkmė, kuri tarsi grįžtamojo ryšio kilpa

Pabusk į tiesą, jog esi anapus suvokimo, nes čia yra tikras stabilumas bei šviežumas, kuriame nuolat kintantis suvokimas yra patiriamas tyroje harmonijoje. Ir kai pastebi, jog vėl pasimeti ir užsiveli tame, kas yra suvokiama – atbusk tyrame šviežume vėl ir

Būnant niekuo – leisk viskam praeiti. * Sąmoningai atspindint iškylančius ego jausmus ar kompulsijas ir į tai atsakant su giliu raminančiu kvėpavimu: vietoj kolektyvino nesąmoningumo tendencijų – ego savu akordu ima vis labiau atspindėti aukštesnės sąmonės savybes, kaip ramybė, pilnatvė,

Jei gali pagalvoti apie begalybę – pirmiausia turi ja ir būti. Tu esi neaprėpiama begalybė, kuri bando aprėpti save ir šis bandymas tai beribių patyrimo ciklų vyksmas. Taip, begalybė savo tikrojoje struktūroje yra pilna savimi ir todėl nėra vietos jos

Kontrastas – tai didi dovana sielai, kurią dovanoja šis mūsų pasaulis. Visos aukštų dažnių savybės kaip meilė, palaima, džiaugsmas, taika, aiškumas, bebaimiškumas ir panašiai – savo patogiuose sielos namuose ima gęsti jei nėra išbandomos kontrastų. Tam ir yra laikinos fizinių

Laisvės, gerovės ir aiškumo siekis yra paradoksaliai ironiškas ir sukuriantis visus iššūkius per kuriuos mokomės priimti ir įvertinti tiesą, kuri ir yra gyva laisvė, gerovė ir aiškumas. Ir žinai ką, viskas yra gerai su šiuo paradoksaliu siekiu, tai natūralu, kol