Blogiausias ir Geriausias Kosminis Juokelis

Pasišventus tiesos pažinimui pradėjau vis labiau ir labiau atrasti tai, jog visas pasaulis ir visa išreikšta visata yra pats blogiausias ir geriausias kosminis juokelis (pokštas).

Šis juokelis tai atskirumo idėja vienoje begalybėje, kuri sukuria begales komplikacijų.

Šis juokelis yra blogiausias tada kai jis mus apkvailina ir mes pilnai patikime savo ribotumais, o tada nesuprantame šio paradoksalaus juokelio, kuris nuolatos mums kartojasi iki kol jį pagauname.

Šis juokelis tampa geriausias tada kai jį pagauname iš esmės ir jo dėka pabundame į savo tikrąją beribę natūrą. Iš esmės tam visa tai ir yra – kad juokelio šaltinis suvoktu save.

Tad kuo labiau tiesiogiai suvoki save (kas išties esi) – tuo smagesnis visas gyvenimas tampa. Tu matai kaip tas pats vienas beribis kūrėjas susitapatina su įvairiausiom iliuzinėm formom ir tarytum žaidžia sugedusį telefoną pats su savimi.

Kadaise juk ir pats tikėjau, kad esu Paulius ir gyvenu šiame pasaulyje, kuris turi ilgą istoriją, viskas taip rimtą ir tikrą, o pasirodo viso to net niekada nebuvo. Vienas tobulas Absoliutas tik pajuokavo, kad kažkas įvyko ir štai ir mes su savo ironiškais siekiais kompensuoti savo įsivaizduojamus trūkumus.

Šį juokelį per savo užsispyrimą galime davesti ir iki tokio lygio, kad tam tikrais momentais tikrai nebebūna juokinga. Dėl to ir sakau, jog tai blogiausias juokelis kokį žinau, tik ačiū tam pačiam Absoliutui, jog tie blogiausi momentai sužadina labiausiai ir dėl to blogiausi juokeliai anksčiau ar vėliau tampa geriausiais ir juokingiausiais (kada pasieki atitinkamą  nuovokos lygį).

Tad juokas yra natūralus sucentruojantis mechanizmas ir kas kartą kai iš kažko nuoširdžiai juokiamės mes nors trumpam paleidžiame sau bei gyvenimui suteiktą reikšmingumą ir taip palengvėjame.

Tačiau savo patirtimi dabar galiu teigti, jog mums nereikia to laukti ar ieškoti išorėje. Mes galime tiesiog sąmoningai nustot šokinėti per įvairiausias ribotas prielaidas ir pradėt suvokti jų ribotumą bei absurdiškumą. Ir tai taip pat įvyksta natūraliai kada savo dėmesį kreipiame į jo mistišką šaltinį (kas visa tai suvokia? kam pasireiškia pati nuovoka?). Taip mes pradedame išties pabusti ir tuomet tas lengvumas ir smagumas tampa mūsų natūrali būsena.

Tačiau tai nėra lygu bukumui, abejingumui ir panašiems kraštutinumams kai ribotos tapatybės jausmas dar nėra pakankamai atpalaiduotas. Pabudimas apie kurį kalbu taip pat įtraukia begalinę atjautą toms kūrėjo porcijoms, kurios tiki savo tikrovių iliuzijomis. Tuomet humoro jausmas ir išraiška tampa subalansuojama, kad galėtų geriausiai pasitarnauti sau kituose.

Kai pabundame iš iliuzijos – tada mes išties imame nuoširdžiai ją įvertinti, gerbti, mylėti. Kai pilnai priimame beprasmybę ir paleidžiame savo susikurtą reikšmingumą, kuris dažniausiai būna prieštaravimas tam pačiam vienam beribiam kūrėjui (sau) – tuomet mes realizuojame savo tikrąją laimę ir su šia tikra neišsenkančia laime mes galime geriausiai pasitarnauti „kitiems”.

Kaip sakoma „negali išspręsti problemos būnant jos lygyje“, tad suvokus, jog tu esi už visko ką galima suvokti – tu natūraliai matai harmoniją viskame. Tu matai tą juokelį ir tada gali padėti jam rasti kelią namo.

Tad linkiu pačio smagiausio kosminio juokelio ir jei nori – galiu tau padėti su įvairias budinančiais praktiniais pritaikymais. Tiesiog parašyk ir žiūrėsim (paulius@budimokanalas.lt.).

Kiti Įrašai

Tai natūralu, kol sąžiningai priimi Tiesą.

Laisvės, gerovės ir aiškumo siekis yra paradoksaliai ironiškas ir sukuriantis visus iššūkius per kuriuos mokomės priimti ir įvertinti tiesą, kuri ir yra gyva laisvė, gerovė ir aiškumas. Ir žinai ką, viskas yra gerai su šiuo paradoksaliu siekiu, tai natūralu, kol

Skaityti

Prie Išminties Branduolio

Telkis į Begalybę/Amžinybę, o laikinus/momentinius dalykus matyk kaip tokius ir leisk jiems integruotis laisvoje gyvenimo tėkmėje. * Net ir gyvenimas pozityvume (kada viskas sekasi ir jaudina) – gali tapti kančia jei stokojame neutralumo ašies. Taip dažniausiai įvyksta, kada turime negatyvų

Skaityti

Kaip Pasireiškia Tikra Atjauta

Meilė tai tarsi jausmas ir galia, kuri įtraukia visus kitus jausmus ir galias, tačiau iš visos jausmų ir galių įvairovės tame – giliausias jausmas/galia man yra atjauta. Nes meilės pilnatvė yra mūsų savaiminė ir amžina būsena, tačiau kuomet joje esybės

Skaityti