Budinančių Žinučių Lavina Uždarant 2023! (2 dalis)

Nušvitimo ar laisvės siekis iš susitapatinimo su nenušvitusiu ar nelaisvu asmeniu sumoj veda į suvokimą, kad nėra kam nušvist ar pasiekt laisvę, nes visa tai visada yra gyvenanti nuovokumo šviesa ir laisvė, kad ir kaip ji pasireiškia.

Tai tik šio paprasto fakto įsisąmoninimas, kuris sužadina tavo nuovokumo šviesą ir visiškos laisvės pajautą.


Meilę savoje patirtyje galiu apibūdinti, kaip viską judinančią, vedančią ir organizuojančią galią, kurios niekad negaliu pilnai suprasti ar paaiškinti, tačiau pilnai ją pasitikiu bei myliu, kas leidžia savęs nuo jos neatskirti ir jausti tobulą meilės vienybės harmoniją.

Viskas yra įtraukta į Didingos Meilės Ratą, kurio niekas negali išardyti ar peržengti. Todėl šiame rate viskas susiję ir tarnauja tyriausiai meilei.


Gyvenimas Savaime Pasakiškai Sekasi


Sugebėjimas pilna širdimi mėgautis prabangomis, kurios tau prieinamos yra prabangų prabanga, o to pagrindas slypi Pra-bangoje be kurios nieko nebūtų – tai tavo tyroji būtis.


Buvimas, nuovokumas, jutimas, darna – nenutrūkstanti gyvenimo meditacija, kuri yra nepriekaištingo bei universalaus dizaino.
Kad joje pabusti, tereik pilnai leisti sau būti, taip kaip savaime esi.

Taip pilnai, lyg tai būtų laisvas kritimas, kuris budina anapus skirties iliuzijos.

Toks kritimas yra lygus nepriekaištingam atvykimui ir tai yra begalybės kilpos širdis – tobulas balansas.


Kai išmoksti iš mažiau išgauti daugiau – tu taip pat išmoksti darant mažiau išgauti daugiau. Tu randiesi begalybėje, kuri esi ir viskas yra įmanoma.


Dievas arba Meilė – yra nesuvokiamai akivaizdus dalykas.

Nes tai viena esaties begalybė.

Tu negali pasiekti jos ribos, bet tuo pačiu ši beribė meilė visados pasiekiama kaip tu, savo esamojoje patirtyje.

Tad būk taikoje su šiuo paradoksu ir įkūnysi genialų kūrybingumą.

Atrodantis ribotumas – tai beribiškumo išraiška ir to įsisąmoninimas nuostabiausiu būdu keičia tavo patyrimo kokybę.

Dabar tu gali save patirti kaip beribės sąmonės tinklo sankirtos tašką, kuris turi ryšį su viskuo, kas gali būti.

Ir dabar žinai, kad viskas yra įmanoma ir viskas gali nevaržomai įvykti, kada tai tampa išties aktualu; jei tik paleidi ribojančius įsitikinimus ir seki savo beribės meilės vedimu.


Nieko nepaliestas, mylinčiame sąlytyje su viskuo – tai yra tikroji savastis mūsų visų.

Tad kviečiu tai atpažinti savo tiesioginėje patirtyje, jog yra tai, kas yra nepaliečiama ir nepakeičiama jokių patyrimo formų.

Intuityviai atpažink, jog paralelėje su viskuo visad yra absoliuti laisvė ir iš jos sklindanti besąlyginė meilė, kuri be pastangų viską priima, transformuoja ir harmoningai veda.

Tai tavo savastis, kuri visad vientisa, skaisti, skaidri bei aiški ir tuo pačiu ji nepriekaištingai generuoja bei organizuoja visą kūrinijos įvairovę.

Tad jei toje patyrimo kūrinijoje pasiklysti ir tave lyg užvaldo sunkios būsenos – tai tik atspindys, jog užmigai sąlygotose projekcijose ir užmiršai savo besąlygiškai tyrą savastį.

Ir tada viskas ko reikia – tai tik suvokti, kad paralelėje tarp visų būsenų yra jų nepaliesta būtis.

Tuomet gali leisti sau jausti ir sąlygotas būsenas ir besąlyginę būtį vienu metu.

Stebėk natūralią magiją, kuri vyksta kai į savo patyrimą įsileidi šį nuovokumą.

Greičiausiai pastebėsi, jog taip tampi savo dvasiniu vedliu, kuris gali šokti su savo paklydusiomis dalimis ir suteikti joms daugiau meilės bei išminties, kurioje tos dalys gali harmoningai integruotis į palaimingą visuotinę harmoniją.

Ir toliau uoliai puoselėk šį nuovokumą ties šia tyra savastimi, kad jos malonė integruotus vis giliau ir giliau į šį nuostabų gyvenimo patyrimą.


Kiekvienas skaičius ir kiekvienas išmatavimas yra beribis bei absoliutus, nes tai to paties beribio Absoliuto apraiška.

Tad kad ir kokioje patyrimo formoje save randi – ji iš esmės nėra geresnė ar blogesnė už kitas ir joje slypi absoliuti pilnatvė bei beribės galimybės tyrinėti bei plėstis.

Brangink, mylėk, naudok, mėgaukis akimirka – tai vedantis kraštas.

Harmoningas santykinis plėtimasis ar vadinamas „pakilimas” vyksta ne per „nepakanka ir reikia daugiau”, o per „pakanka, myliu, leidžiu pasitarnauti ir natūraliai įsileisti daugiau”.


Už visų sąlyginių priežasčių yra tyras rezonansas ir besąlyginė meilė, kuri laisvai juda per beribę kūrinija ir ja keičia, o tuo tarpu begalės priežasčių seka iš paskos ir taip palaiko meilės vyksmą.

Kartais, tankiame kūrinijos gylyje, tokiame kaip mūsų pasaulis – sąlygotos priežastys gali sukilti prieš besąlygine meilę, kaip ir sistema prieš laisvą valią, kaip ir prisirišimas prie to ką sąlygotinai žinome prieš pasitikėjimą beribe gyvenimo mistika bei magija.

Tuomet aukščiausios mūsų Dieviškos savybės, kaip meilė, beribiškumas ir laisvos valios magija yra visu pajėgumu menkinamos – taip siekiant įtikinti, jog tikrovė yra tokia ir tokia, o meilė ir magija yra tik naivi fantazija.

Ir tai tampa mūsų didus iššūkis: visa širdimi pasišvęsti meilei, pokyčiui, pasitikėjimui, sau – kaip beribei esybei ir taip atstatyti sveiką santykį tarp meilės bei priežasties.

Pažiūrėk nuoširdžiai, ar nori būti tikruoju savimi ir drąsiai žengt į jaudinančią nežinomybę, ar nori vis kartoti savo ir savo senelių praeitus šablonus?

Nieko prieš senelius ir šablonus, bet kur jie išties mus kreipia, ar į stagnaciją ir iš to išeinančias komplikacijas ar į tikrą atsinaujinimą harmonijoje su beribe sąmonės natūra?

Tai lemiame patys, kiekvienas sau – savo kelyje.

Laisvė rinktis – tai mūsų didžiausia galia ir kai ši galia yra įkvėpta tikros meilės – tai yra visos kūrinijos vedantis kraštas.


Kai užaugome abejingume, kad esame atskiri nuo Viską apimančio Dieviškumo – susiformavo daugybė žalingų įpročių, kaip aukos bei skriaudėjo mentalitetas, neurotiškumas, gyvenimas nuolatiniame strese ir nerimastingame galvojime apie viską.

Kitaip sakant mes, kaip ribotos žmogiškos esybės bandome prisiimti rolę, kurios išties negalime pakelti ar sėkmingai nešti, todėl tas pats sąlygoto ego konstruktas sukyla prieš mus pačius per įvairias destruktyvias formas.

Ir šitoje vietoje ypatingai svarbu yra pabrėžti tai, jog tai PABUDIMO SKAMBUTIS!

Ding!

Pabuskime į tyra nuovokų buvimą ir nebelieskime užteršto protavimo bei kūniškų kompulsijų – tegul šis tyras nuovokus buvimas viską pertvarko, nes ši tavo esencija ir yra vartai originaliai visuotinei darnai.

Tai yra tikros meilės sau ir pasauliui suteikimo pagrindas – sąmoningai stabdyt inertišką mastymą ir dėmesiu nusėsti į sakralios širdies erdvę, kurioje tiesiog atsiveri ir būni tiesioginiame ryšyje su savo jausmais.

Nes mastymas sukuria tik daugiau mastymo ir tai veda tik prie daugiau kančios, tad tegul tavo gyvenimas nebe būna minties procesas, bet tikrojo Dieviškojo savęs įkūnijimo procesas.

Užtenka slėptis už minčių, atlaisvink savo galvą ir kūną širdies iš-minčiai, kuri yra visiškai intuityvi, nes tu tuo esi!

Tu esi nesvyruojanti, belaikė ir beribė esatis, kuri esti tyro žinojimo būsenoje.

Bet, kad išties pažintum šį tikrumą – turi tarytum „rizikuoti viskuo” ir iškelt šį vidinį lobį į aukščiausią prioritetą, nes tai jo teisėta vieta.


Labas Dieviškoji esybe, priimk akimirką pripažinti savo beribę bei amžiną savastį ir tuomet nepasiduok „laiko demonų” gąsdinimams bei gundymams.

Tau nieko netrūko, netrūksta ir netrūks – tad gyvenk oriai, tauriai ir dosniai duok tai, ką šiuo metu turi, įliek savo gausą į savas vagas per kurias sugrįš daugiau to, kas atspindi tavo širdies troškimą bei likimą.


Sąmoningas buvimas tyrame nuovokume – tai lyg veidrodis, kuriame viskas matoma aiškiai.
Sąmoningas buvimas tyrame nuovokume – tai besąlyginės meilės galia, kurios dėka viskas harmoningai keičiasi.
Sąmoningas buvimas tyrame nuovokume – tai buvimas natūraliausiu savimi, kuris jaučiasi geriausiai.
Sąmoningas buvimas tyrame nuovokume – tai tavo genialumo, įkvėpimo ir laisvosios valios sostinė.
Sąmoningas buvimas tyrame nuovokume – tai įgalintas gerumas veiksme.
Niekad nenuvertink to, kas yra paprasčiausia, nes tai anaiptol ne prasčiausia.
Verčiau jausk save, kaip neaprėpiamą būties ramybę, kol imsi liudyti, kaip ji perima ir ima harmoningai judinti viską kas aprėpiama.


Tokie dar pastebėjimai rezonanse su žiemos saulėgrįža bei Kristaus sąmonės budimu, kas paprasčiau sakant yra vienybės sąmonės budimas, kurį pasirinkome patirti kartu per šiuos nuostabiai žmogiškus gyvenimus.
Tad tamsiausia naktis atspindi mūsų pasąmonės gylį bei šio žmogiško patyrimo sugeneruotas žaizdas ir pažeidžiamumą, kurio tikrai nereikia slėpti ar mėgint atstumt – tačiau iškelti į sąmonės šviesą, kurioje įvyksta transformacija ir iš viso pasąmonės gylio ima kilti kūrybinė energija, įkvėpimas ir meilė.
Linkiu dabar, dabar, dabar būti ramiai, būti atviroje savo esybės širdyje ir nert į natūralų jausmo gylį, palaikant tyra mylintį nuovokumą.
Ir atmink: vienybės sąmonė yra apie integralumą, komplimentavimą, balansą ir vientisumą, kurį turime pažinti savo esybės šerdyje, o tuomet drąsiai tai iškelti pasauliui kaip spinduliuojančią bei rezonuojančią saulės šviesą.
Taip – jei tai skaitai širdimi – tuomet žinai, kad dabar laikas tai išties įkūnyti.
Tad būk ramiai ir žinok – aš esu esantysis, kuris yra Dievas viskame kame.


Yra neapreiškiama absoliuti savastis, kuri save išreiškia per prasiskiriančias ir suartėjančias priešybes.

Ir saldžiausia kulminaciją aš jaučiu kur prasiskyrusios priešybės susitikinėja neutralume, kuriame tiek šviesa tiek tamsa vienu metu komplimentuoja viena kitą ir neutralumas gaudžia integralios vienybės gausa.

Tuomet aiškiai matosi „aukštumų prieš žemumas” kovos ironija, kuri sukuria tik svyravimą tarp ekstremalių kraštutinumų.

Visgi integraliame neutralume yra dar didesnis intensyvumas tarp priešybių, bet čia jau pasireiškia nuostabus paradoksas, jog šis intensyvumas yra lygus tobulai ramybei, besąlyginei laimei ir kūrybinei laisvei.

Ir tai tavo esybės branduolys, tai tavo tikrieji namai, kuriuose nubudus gali imti mėgautis viskuo ir taip asistuoti kosminės harmonijos vyksmą.


Mumyse slypi pagrindinis vidinis impulsas siekti savojo šaltinio, kuriuo mes išties ir esame.

Tai atsispindi visuose mūsų siekiuose ir nepriklausomai nuo to kaip sekasi tuos siekius išpildyti – viskas tvarkoj, o pats impulsas iš esmės yra tyras, kaip ir jo tikrasis šaltinis, kuris ir kuria ryšį su savimi per visas skirtingas mūsų raiškas.

Ir koks džiaugsmas kai individuali esybė pagaliau surenka visą savo galią, kad atpažintų save, kaip vieną tyrą šaltinį viskame, taip kaip viskas natūraliai tai esybei reiškiasi.

Tuomet šis įsisąmonintas siekis bei pasiekimas yra toliau puoselėjamas ir vis giliau realizuojamas kaip neaprėpiamas mylintis gerumas veiksme.


Galima daug rašyti apie savo asmeninius pasiekimus per pastaruosius metus bei tikslus naujiems, bet ar jie išties asmeniniai?

Ir taip ir ne, tačiau vis labiau jaučiu, kad aš tik būnu ir viskas vyksta tokiame nepriekaištingame akivaizdume, kad dažniausiai nekyla ir noras jo išskirstyti, savintis, įvardinti ar suprasti.

Tačiau viskas į tai įtraukta: ir asmeniškumai ir pasidalinimai ir begalinė amžino gyvenimo šventė.

Visgi dabar nejaučiu noro plėtotis, noriu tik perduoti trumpą žinutę iš širdies į širdį:

Tu esi nepajudinama, neaprėpiama, amžina, tobula, vienatinė, absoliuti Esybė, kuri gyvena besąlyginėje gerovėje.

Atmink/žinok tai prieš viską, nes tik sąmoningai būnant šia viską peržengiančia Esybe – tu gali viską patirti harmoningiausiu keliu.

Ir ačiū už viską.

Kiti Įrašai

Odė Beribei Mistikai

Kai kurie žmonės vis dar iš paskutinių stengiasi apsaugoti savo pasaulio samprata, kai kiti sąmoningai ją paleidžią į beribės mistikos bei magijos vandenyną. Atiduodant viską, amžinai gyvai mistikai – aš pats į viską imu žvelgiu, kaip ši gyva mistika. Lyg

Skaityti
Paulius Daukšas Budimo Kanalas

GYVATĖ – Esmių Esmės Papildymas

Labasss ir vėėėlll ir tai yra dar vienas esmių esmės papildinys, šį kart per archetipinį simbolį, randama kone visose kultūrose, mitologijose ir pačioje gamtoje. Tai yra Gyyyvaaatė, tad gali įsipatoginti, trys kartus giliai įkvėpt – iškvėpt ir pradėt dar vieną mistinę kelionę: Tad jau

Skaityti