Visi dalykai yra santykiniai,
Tik tas, kas nėra dalykas – yra absoliutus,
Mažas susimaišymas gali duot impulsą pakeisti kryptį,
Tačiau didelis susimaišymas gali duoti impulsą pabusti tarp visų krypčių.
Čia randasi visuotinė darna.
Kliedesio pagrindas yra santykinį laikyti absoliučiu. Pavyzdžiu: „mūsų grupė yra pati geriausia/tyriausia, o kitos grupės yra tokios ir anokios“ arba „aš esu nepakankamai geras”. Atžvilgyje ko? Juk kas iš vienos pusės jaučiasi vienaip – iš kitos pusės gali jaustis visiškai kitaip; kas tau veikia vieną dieną, gali nebeveikti kitą dieną. Bet jei užsidarome nuo natūralaus gyvenimo lankstumo ir vis bandome pateisinti tas pačias nuostatas – tuomet esame kliedesio burte ir iš esmės kovojame prieš natūralią gyvenimo visumą.
Kada bandome įrodyti savo tiesas ir į jas palenkti kitus, per kitų tiesų nuvertinimą – tai tik parodo kiek mes patys jaučiamės nestabilūs ir ne tiek daug tiesose, kurias propaguojame, bet giluminiame santykyje su savimi.
Kuo labiau įsisąmoninu savo Dievišką, amžiną ir visagalę natūrą – tuo labiau tampu susidomėjęs sutikti pasaulį tokį, koks jis natūraliai yra ir tuomet įnešti savo šviesos bei meilės tam, kad padėti jam skleistis savo unikaliais būdais. Juk koks įdomumas yra bandyti viską pakeisti pagal save ir išpūsti savo asmens karikatūrą?
Tikra harmonija yra pasiekiama išties vertinant visus skirtumus ir autentiškai mylinčiu būdu prisitaikant prie visų iškylančių pokyčių. Tokiu būdu mūsų individualybės spindi ryškiausiame grožyje, nes mes esame vieni kitus palaikanti gyvenimo visuma.