Alchemikas tai transformacijų meistras, kuris grynina savo vidines ir/ar išorines struktūras bei glaudina jų tarpusavio ryšį, kad jo vidinis bei išorinis pasaulis vis labiau atspindėtų tyrą kūrinijos šaltinį ir jo vienybės su viskuo tvarumą bei galią.
Sąmoningai palaikomas alchemijos procesas judina visus elementus bei priešybes veikti kartu – subalansuotu keliu, kuris leidžia mūsų gyvybinei energijai gyti, kilti, grynėti ir formuoti šviesos kūną bei auginti jo laisvės sparnus.
Tad mūsų fizinis kūnas ir gyvenimas su juo – gali būti matomas kaip kokono fazė, kurioje brandiname bei kristalizuojame savo esybės esenciją, kaip savo ‘Dieviškojo aš’ avatarą.
Pagrindinis alchemijos principas yra atskirti ir sujungti – taip mūsų kūnas, protas ir dvasia eina per gryninimo procesą, kuriame nuo savo tyros esencijos atskiriame įvairias nesąmoningai susiformavusias priemaišas (kaip pvz: žalingi įsitikinimai bei įpročiai); tuomet šios priemaišos yra perdirbamos ir jungiamos atgal į susilygiavimą su savasties branduoliu.
Taip ryšys tarp šaltinio, dvasios, proto ir kūno tampa vis artimesnis, laidesnis bei veikiantis vis aukštesnėje harmonijoje.
Taip mūsų evoliucija yra labai kryptingai ir nuosekliai vedama į pakilimą, kuriame kūnas tampa vis labiau atspindintis dvasią, o dvasia vis labiau atspindinti patį šaltinį.
Alchemijos procesas yra inicijuojamas vidinės ugnies elemento, kuris ir yra artimiausias dvasiai – tad dvasia arba tyra sąmonė, iš savo aukštybių yra nuleidžiama į mūsų pirmąją čakrą, kuri tampa alchemine krosnimi ir yra susijusi su mūsų grubios tapatybės gryninimu.
Šis pirmas alchemijos proceso žingsnis yra vadinamas ‘kalcinavimu’, kuriame yra sužadinama vidinė ugnis, kuri išdegina mūsų egoistinius sustabarėjimus ir sužadina troškimą kilti sąmoningos evoliucijos keliu.
Tuomet seka antras žingsnis antroje čakroje – pilvo srityje, kuri tampa lyg alcheminės krosnies katilas.
Šis žingsnis yra vadinamas ‘tirpinimu’ ir siejasi su vandens elementu – tad čia nuo degimo proceso išgauti pelenai yra tirpdomi cirkuliuojant vidinį vandenį – tai jausmų bei seksualinės energijos gijimo bei gryninimo procesas.
Ir kai ugnis bei vanduo, kaip ir vyriška bei moteriška energija veikia balanse – viskas kyla lyg vidiniai garai į saulės rezginio čakrą, kurioje tuomet vyksta oro elemento operacija, kuri vadinama ‘atskyrimu’.
Tai operacija, kurioje pasitelkiamas proto aštrumas, kad atskirti, izoliuoti bei egzaminuoti savo vidinį turinį, o tai gali būti įvairios sumaišytos idėjos, įsitikinimai, ir bendros asmeninės savybės, kaip įvairios stiprybės bei silpnybės.
Tuomet turinys, kuris jaučiasi visapusiškai gerai ir yra susilygiavime su mūsų branduoliu kyla į viršų, o turinys, kuris jaučiasi sunkiai ir žalingai – krenta atgal į alcheminį katilą, kuriame yra toliau perdirbamas.
Ketvirta operacija vadinama ‘sujungimu’ vyksta širdies čakroje, kurioje pakilę vidiniai elementai kondencuojasi lyg garai virsta į debesis, tik šiuo atveju mūsų išgrynintos vidinės dalys apsijungia į naują vientisos asmenybės struktūrą, kurią šiame žingsnyje atspindi žemės elementas.
Tad matome, jog alchemijos procese aukštesnio vibracinio dažnio elementai nusileidžia po žemesniais ir taip vanduo būna virš ugnies, o žemė virš oro – būtent taip žemesni elementai pereina į aukštesnę tvarką, o aukštesni elementai yra giliau integruojami į žemesnius sluoksnius.
Ir būtent širdies čakra, kuri būna vaizduojama kaip dviejų, aukštyn ir žemyn judančių trikampių sankirtos taškas yra tas aukštesnių ir žemesnių pradų susivienijimo centras.
Tačiau ketvirtas žingsnis yra mūsų, kaip Dieviškos sąmonės avatarų vaikystė ir mes turime toliau augti ir augintis savo dvasinius sparnus, kad pažinti bei priimti aukštesnių planų išmintį bei galias.
Tad toliau seka penkta operacija ties gerklės čakra – ji vadinama ‘fermentacija’ ir čia į mūsų patyrimą sugrįžta subtilesni šešėlinio ego atspindžiai su kuriais turime susitikti pilname sąmoningume ir juos matyti, kaip užsimaskavusius dvasinius gidus, kurie mums sukuria katalizuojančią terpę brandinti savo dvasinę galią bei jos autentišką išraišką.
Čia veikia aukštesnio intensyvumo ugnis bei vanduo.
Toliau seka šeštas etapas vadinamas ‘distiliacija’ ir čia jau veikia aukštesnio intensyvumo oras ties šešta čakra galvos centre, kuri dar vadinama trečiąja akimi arba kristaline sielos ertme.
Čia fermentuotas tirpalas yra dar labiau prafiltruojamas ir tai išsiverčia, kaip savęs matymas tyriausioje bei objektyviausioje šviesoje – čia realizuojama mūsų tyra esencija – ‘Dieviškos sąmonės kibirkštėlė’, kuri niekada neužgęsta ir savyje talpinanti beribį kūrybinį potencialą.
Pastarieji du etapai siejasi su gilia kontempliacija bei meditacija, kurioje mūsų savasties esencija yra maksimaliai išgryninama ir galiausiai seka paskutinis – septintas alchemijos proceso žingsnis – tai vadinama ‘koaguliacija’ arba ‘krešėjimas’, kurį atspindi aukštesnis žemės elementas, kurį išties geriau atspindi mūsų saulė.
Tad mūsų palaiminga Dieviška esencija pakyla per karūnos čakrą ir lyg kosminės dulkelės ima formuoti mūsų šviesos kūną, kuris ir yra alcheminis auksas – tyras, amžinas, atsparus abejingumui, išgyvenantis mirtį ir gebantis laisvai keliauti kur tik nori, nes yra įvaldęs žemesnių ir aukštesnių pasaulių galias.
Tai yra idealas, kurį verta puoselėti visą šį laikiną žmogišką gyvenimą, tačiau tai nereiškia, kad šis šviesos kūnas mūsų lauks kažkur už čia kur save randame – šis kūnas gali būti vis giliau integruojamas į mūsų kasdienį gyvenimą – ‘kaip danguje taip ir žemėje’ principu.
Ir tai mano suvokimu yra didžiausia dovana, kurią galime padovanoti sau ir visam pasauliui.
Tad alchemija iš dalies yra natūralus sielos transformacijos bei evoliucijos kelias, tik tiek, kad jis gali vykti mažiau sąmoningai ir užtrukti ilgai bei klampiai, arba labiau sąmoningai, valingai bei kryptingai ir tai leidžia šį procesą patirti sklandžiai, sparčiai bei harmoningai.
Visgi tai reikalauja aktyviai ir nuosekliai susidurti su savimi bei savo evoliuciniais iššūkiais, tačiau tai vis tiek yra lengviau negu to vengti ir kurtis tik didesnį abejingumo sluoksnį, kurį tada reikės atitinkamom ir tikrai ne maloniausiomis priemonėmis išmušinėti.
Ir visame tame žemė ir gamta mus gali puikiai asistuoti, nes alcheminės galios slypi mūsų pačiame žemės branduolyje, kuris yra lyg auksinis gyvybės eliksyras ir apvalanti ugnis, kuri išties ir yra tikroji vadinamo ‘pragaro’ reikšmė.
Žemėje visi elementai bei priešybės natūraliai gyvuoja labai gerame balanse, kuris ir suteikia tą gera terpę mums subalansuotai kelti savo gyvybinę energiją bei sąmoningumą.
Su žemės alcheminėms galioms labai gerai tinka dirbti su vadinamu ‘Kaducijaus’ simboliu: vizualizuoti bei jausti iš žemės branduolio pakylančias dvi auksines gyvates – viena tamsesnė ir atspindinti ‘yin’ – moterišką energiją, o kita šviesesnė ir atspindinti ‘jang’ – vyrišką energiją.
Tuomet matyk kaip šios gyvatės susitinka ties tavo pirma čakra ir ją subalansuoja, tad kyla lyg ‘dnr’ spiralė ir vis susitinka ties kiekvienu energijos centru.
Ties kiekvienu centru pamedituok ties ‘yin yang’ balansu – per daug yang paprastai sukuria perspaudimą, o per daug yin sukuria stagnaciją. Kartais šios priešybės būna konflikte ir bando vienos kitas dominuoti, tad čia mūsų užduotis yra atrasti sveiką ir abipuse meile grįstą balansą.
Kai šis balansas yra realizuojamas – priešybės ima vienytis ir tuomet mūsų energijos centrai plačiau atveria portalus tyrai šaltinio energijai ateiti į mūsų patyrimą didesnėmis dozėmis ir tai savo ruoštu ir sukuria alchemines transformacijas.
Kai tokiu principu pakylame iki galvos, galime vizualizuoti, kaip iš čia mūsų tyra sąmonė priimdama pamaitinimą iš žemesnių centrų ir pačio žemės branduolio ima augintis sparnus, kurie išties yra simbolis mūsų autonominei sąmonės galiai ir taip pat sugebėjimui laisvai keliauti astralinėse ar dvasinėse plotmėse.
Na, o karūnos čakra reiškia mūsų pirminę jungtį su aukštesnėmis plotmėmis bei aukštesniuoju aš, kurį ir įkūnijame per alchemijos virsmą.
Tad štai nuosekli dvasinio augimo sistema į kurią galima įtraukti daug kitų dvasinių praktikų.
Šis sistemingumas geras tuo, jog padeda pastatyti stabilų pagrindą vis aukštesnėms realizacijoms ir tuomet, jos nėra lengvai pametamos, tačiau anaiptol – dar giliau integruojamos į mūsų žmogišką gyvenimą.
Pažinus šį procesą – taip pat svarbu atpažinti kaip jis atsispindi visose kasdienėse situacijose bei smulkmenose, nes visa tai yra užsimaskavęs Dievas, kuris per viską išties mums padeda evoliucionuoti bei įkūnyti daugiau to paties Dieviškumo palaimos ir mylinčio gerumo.
Alchemijos procesas, kaip atskira dvasinė praktika – tiesiog padeda aiškiau dekoduoti gyvenimo išmintį bei ją pasinaudoti.
Tad štai apibendrinta trajektorija, tačiau kaip sakoma – žinoti kelią ir juo eiti nėra tas pats ir kiekvieno kelias gali būti skirtingas.
Svarbiausia juo drąsiai ir atkakliai eiti bei priimti pagalbos iš kitų, kurie gali tame padėti.
Alchemiko kelias dažnai būna labai spartus bei intensyvus, nuolat lydimas mirties bei gyvybės galių, tačiau prisijaukinus šias galias gyvenimas tampa išties labai paprastas bei džiaugsmingas.
Ir taip pat judant šiuo aksceleruotu pakilimo keliu – rekomenduojama neskubėti ir priimti savo laiką, kad harmoningai integruoti iškylančius procesus.
Išties taip, dvasinio pakilimo kelyje – sulėtėjimas dažniausiai išsiverčia kaip paspartėjimas tame.
Atmink tai ir geriausios kloties.
—