Esmių Esmė

Taigi Sveikiii ir tai yra pirmoji tema, tačiau labai labai svarbi tema, tai yra temų tema, apie esmiųųų Esmę. Todėl tai tuo pačiu ir be galo abstrakti tema ir gali būti sunkiai pagaunama, komplikuotam protui, kuris nuo mažens yra išmokytas fokusuotis į fizinę tikrovę, detales joje, viską skirstyti, kontroliuoti ir t.t. Tačiau ši tema atvirkščiai – viską apjungia ir supaprastina, nes fundamentaliai – viskas ir yra paprasta. Mes tiesiog savo patirtyje esame nuo to atitolę, tačiau tam yra priežastis, kuri vėliau čia ir paaiškės. Be viso to, ši tema turės dar daug daug savo pratęsimų, savo papildymų, per kuriuos galima bus pažvelgti į tą pačią esmę iš vis daugiau skirtingų perspektyvų ir taip vis geriau tai suprasti. Ir tuomet kaip ir minėjau „pristatyme” – tas supratimas sužadins Natūralią Pažinumo Būseną, kuri ims judinti Visą Gyvenimą iš Esmės.

O dabar, kaip ir minėjau – tai yra be galo abstrakti tema, todėl duosiu pavyzdį, kaip nors kiek paruošti tam protą. Paruošti į neutralią, ramią susikaupimo padėtį, kad šią informaciją giliau priimti, įsivaizduoti ir išjausti, nes ši informacija rezonuoja su pačia esybės šerdimi. Todėl pabrėžiu, jog Meditacinė Būsena ir Vaizduotė turi labai didelę reikšmę šios temos suvokime.

Todėl dabar gali sau prasivesti trumpą paruošiamąją meditaciją:

1. Būni užsimerkęs ir patogioje padėtyje (nugara tiesi, bet su minimalia įtampa).

2. Tris kartus giliai įkvepi ir iškvepi, ir taip atpalaiduoji visas fizines, emocines, mentalines ir idėjines įtampas.

3. Apie minutę pabūni tylos ir ramybės būsenoje (kvėpuoji lengvai ir natūraliai).

4. Įsivaizduoji per save srautu praeinančius skaičius tokia seka: 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0.. ir perėjęs kiaurai 0 įsivaizduoji visišką, beribę, nebylę erdvę ir fiksuoji iš to kylančią būseną.

5. Atsimerki, tačiau išlieki toje ramybės būsenoje ir toliau seki tekstą.

Nuo to ir pradėsime – įsivaizduok viiiiisišką beriiiibę juodą Tamsą ir tai bus pirminis mūsų simbolis tam kas yra – pats abstrakčiausias simbolis, pačiam abstrakčiausiam dalykui. Ir visas pažinimas prasideda nuo to, kad Yra (nepamatuojamas ir neginčijamas faktas) ir sumoj Yra tik tai, kas Yra, nes Nėra to, ko Nėra. Taigi yra tik tas, kas yra ir nėra to, kas galėtų tai padalinti, nėra to, iš ko tai galėtų atsirasti ir nėra to, kur tai galėtų dingti. Todėl tai yra visiška absoliuti pilnuma ir joje pagal absoliutumo apibrėžimą negali būti nė menkiausio įvykio/patirties, todėl tai tarytum niekas, tarytum tamsa, bet iš tiesų tai yra Viskas. Ir tuo pačiu yra faktas, kad tu tai skaitai ir mes sumoje patiriame – kas reiškia, jog tame viskame neišvengiamai yra ir tai, kas iš to visko išsiskiria, kitaip tai vėlgi nebūtų Viskas. Ir tai yra tarytum tas pats viskas, tik savyje sukauptas, sukoncentruotas ir todėl kokybiškai Išsiskiriantis nuo viso likusio visko ir tuomet per tai galintis Sąveikauti ir Patirti Viską.

Mūsų vizualizuotoje tamsoje tai galėtų atrodyti kaip mažytis, ryškus baltas taškelis, kuris simbolizuotų atspirties/atspindžio tašką, tačiau kadangi tai pirminis įvykis ir nėra jokių ribų – jis iš karto ir savaime yra pasklidęs per visą begalybę ir tai atrodytų kaip vientisa, ryški, balta Šviesa. Na o toji šviesa simbolizuotų maksimaliai absoliučią patirtį (turinčią minimalią diferenciaciją), esančią visiškame absoliutume. Ir tai yra pirminiai, esminiai to kas yra sluoksniai ir Principai, kurie savo turiniu nusako savo vienintelę ir amžiną savybę – reiškia TAS, KAS YRA – VISADOS TIK YRA ir tame TAS, KAS IŠSISKIRIA – VISADOS IR PASTOVIAI IŠSISKIRIA – reiškia VISADOS IR PASTOVIAI PATIRIA TAI, KAS YRA.

Tuomet pagal tą aktyvųjį išsiskyrimo principą – ta pati absoliučioji patirtis išsiskirinėja pati iš savęs – Patirtis tarytum Gylėja pati į Save. Reiškia tas, kas žino, kad yra – tarytum ištisai ir kartoja: esu esu esu esu ir taip toje patirtyje formuojasi nauji patirties sluoksniai, kuriuose patirtis tampa vis labiau sugaudoma ir tame atsiranda vis daugiau žinojimo Kaip Tai Yra. Jeigu pirminiame patirties sluoksnyje yra vientisas suvokimas „yra ir yra visas tas, kas yra” (besąlyginė meilė) tai patirčiai gylėjant – gylėja suvokimas „kaip visa tai yra”. Ir tai mūsų vizualizacijoj atrodytų jog tamsoje patiriama šviesa ir šviesa patiriama per spalvas formas ir visą kitą begalinę įvairovę patirčių.

Taip tas vienas savivokos taškelis patiria save kaip begalybę taškelių (ir tas pats taškelis yra kiekvienas iš mūsų), tuomet kiekvienas iš tų taškelių pagal išsiskyrimo principą siekia išsiskirti iš visumos ir apčiuopti save bei savo unikalumą. Taip vyksta patirties involiucija/individualizacija ir mes patys dabar randamės be galo individualioje patirtyje, kuomet tikime ir jaučiame didelį atskirumą nuo aplinkos, vienas kito, nebejaučiam ir neatmenam visos tos besąlyginės meilės ir žinojimo iš kurio atėjome. Taip savivoka fiksuojasi ir tame gimsta vis daugiau savimonės. Tai galima iliustruoti ir geriau suvokti tokiais simboliais: Ratas, kuris simbolizuoja Absoliutą ir tame rate Spiralė, kuri simbolizuoja tą Aktyvųjį absoliuto pradą, kuris per nuoseklią patirtį gali tyrinėti absoliutą (save).

Na ir kuomet toji spiralė tarytum susisuka į savo centrą – savivokos fiksacija pasiekia savo maksimalų atspirties tašką, tuomet palengva prasideda tarytum išvirkštinis procesas: išsiskyrimas nuo išsiskyrimo. Tai reiškia, jog kiekvienas iš individualizavusių save taškelių tarytum ima plėstis ir atkurti savo ryšį su visais tais patirties sluoksniais, iš kurių atėjo, ir taip vis labiau realizuotis kaip unikali visata. Tačiau visata sumoj vis tiek yra viena ir tuomet tie besiplečiantys patirties burbuliukai vienas kitą persmelkia ir taip vis labiau tarpusavyje integruoja savo unikalią patirtį ir taip visa patirtis jungiasi ir kyla iki pirminio žinojimo sluoksnio: tuomet kulminuoja DIDŽIOJI SAVIREALIZACIJA ir tuomet tarytum viskas įgauna aukščiausią prasmę. Visi patirties taškeliai sueina į vieną ir taip su visa ta savirealizacijos Jėga tas Aktyvusis Taškelis per tai, kas Yra vėl gimdo Visiškai Naują Patirties Kūriniją ir Savęs Pažinimo Kelionę.

Tad labai trumpai – toks yra Didysis Procesas, tačiau vėlgi tai procesas, bet ne pati Struktūra, nes struktūriškai viskas visada yra ir egzistuoja vienu metu, todėl visas tas procesas vyksta tik per savybę išsiskirti nuo visumos ir pastoviai keisti perspektyvą į tą pačią visumą, kuri tiesiog yra. Be to, pati atsiskyrimo ir susijungimo patirtis įmanoma tik esant pastoviai jungčiai. Na, o apie patį procesą plačiau bus nagrinėjama vėliau, tačiau dabar svarbiausia sugriebti pačią Esmę – patį Principą:

NĖRA TO, KO NĖRA – YRA TAS, KAS YRA IR TAME YRA TAS, KAS IŠSISKIRIA IR PATIRIA TAI, KAS YRA – TAI YRA VIENAS, TAČIAU SAVYJE KAIP DU IR TUOMET TOJE AMŽINOJE DVIEJŲ (SAVĘS SU SAVIM) SĄVEIKOJE IŠTISAI PASIREIŠKIA KAIP VISA BEGALINĖ ĮVAIROVĖ PATIRTIES-SAVIVOKOS APIE SAVE.

Ir tai yra pirminis ir esminis egzistencijos principas – pati egzistencija, pati būtis ir tai reiškia, jog niekas negali paveikti būties, tiktai pati būtis gali per visą tą kintančią įvairovę veikti save. Todėl gali atsipalaiduoti, TU ESI ir tu esi SAVE SUVOKIANTIS AMŽINASIS GYVENIMAS (VISA-TA) bei UNIKALUS KELIAS tame. Todėl nors ir patirties formatai ištisai keičiasi – tu visada (VISA-DABAR) esi TU.

Na, ir kuomet jau turime esmę – galima lengvai išvesti ir Prasmę. Kaip yra populiarus klausimas „kokia gyvenimo prasmė?” – aš atsakau: pats gyvenimas ir yra prasmė. Jei esmė yra būtis, tai prasmė: būti (gyvenimas – gyvuoti). Be abejo, tame pačiame gyvenime gali egzistuoti begalė prasmių ir mano pasakymas būti, nereiškia visada būt kaip daržovė, arba gyvenimas – nereiškia išgyvenimą; tai yra atsakymas bendrame amžinojo gyvenimo kontekste. Tai atrodytų maždaug taip: kiekvienu duotuoju patirties momentu vis labiau ir labiau patirti, pažinti, realizuoti, atskleisti save, vis naujai naujai ir Naujai! Kaip ir minėjau „pristatyme”, tame slypi visas Būties Džiaugsmas ir tai iš tiesų yra ištisa egzistencijos ekstazė. Ir kuomet šis esmės suvokimas ims aktyvuotis – vis labiau ir labiau galėsi atsipalaiduoti į gyvenimą ir vis labiau patirti save kaip visą-patį gyvenimą ir kartu visą nesibaigiančią būties ekstazę.

Tad šiam kartui tiek, nuoširdžiai ačiū, jei radai tai, ko tau reikėjo. Ir jei tai rezonuoja, tuomet augink tai, sek papildymus, dalinkis savo perspektyva ir augame kartu, IKI.