Štai pribrendo labai aktuali tema – tema apie mūsų fizinę tikrovę. Tad pasistengsiu išgryninti suvokimą: apie ką ši patirtis ir kokia jos padėtis bendrame (sakykime „dvasiniame“) kontekste.
Tad visų pirma: „fizinė“ tikrovė nėra atskira nuo „dvasinės“. Jau daugelyje ankstesnių temų yra išnagrinėta, jog viskas ir bet kas – yra visko ir bet ko pratęsimas. Tad visos tikrovės yra tik skirtingi vienos vibracinės bangos dažniai – išraiškos to, kas yra. Tad fizinę tikrovę galima traktuoti, kaip vieną iš dvasinės tikrovės išraiškų/kaukių – būdų realizuotis.
Tad siekiant dvasingumo nereikia niekinti ar neigti materialumo – tu esi tokioje materialioje tikrovėje tam, kad realizuotum savo dvasiškumą per ją. Ir sielai tai yra didis bei įkvėpiantis iššūkis, nes čia patiriama begalinė įvairovė tamsos, per kurią galima išreikšti savo šviesą. Iliuzija ir šešėlis yra neatskiriama viso to, kas yra – pusė, per kurią visa tai – kelia savo savimonę.
Tad sielai rūpi tik kuo stipresnė patirtis – čia ir dabar – tikrovėje, kurioje ji save sapnuoja. Tai tarsi puikiai žinoti vandenyną iš vadovėlio, bet nė karto nebūt į jį panėrus. Tad visam tam, kas yra, visados kyla poreikis paryškinti savo kontūrus ir taip pakelti savo būties kokybę. Ir tai vykdoma per gilų susitelkimą ir įsijautimą bei įsigyvenimą į konkrečias patirtis – į konkrečias sąlygas, užmirštant visa kita, kas yra. Ir taip lašelis po lašelio.. visas tas, kas yra – atkuria save, taip galėdamas vieną po kitos realizuoti ir patirti savo galimybes. Tuomet su visu šiuo patirties užtaisu vėl grįžta į savo pradinę būseną ir gauna dar daugiau įkvėpimo – dar stipresnei kelionei.
Tad kelionės metu visas tas, kas yra: savyje sukuria vadinamą „gyvybės medį“(kurio schema taip pat pavaizduota šio įrašo viršelyje). Tai tarsi šviesa, kuri ištempiama į spalvų spektrą, kuriame vienos spalvos realizuojas per kitas. Ir viskas egzistuoja vienu metu, ir kiekvienas komponentas atlieka savo funkcijas skirtas tai pačiai viso to, kas yra – kelionei per save. Ir tu dabar esi tas – visas tas, kuris dabar tiesiogiai atlieka savo vaidmenį šiame „gyvybės medžio“ sluoksnyje. Į tai sudėta viskas, o tau tereik atlikti ir pilnai išgyventi šį kelionės žingsnį. Tas žingsnis dabar yra: ši fizinė tikrovė – viso to, kas yra įžeminimas. To paties dvasingumo pagrindo sukūrimas, kad po to galėtumei patirt augimą ir realizuoti „kaip danguje – taip ir žemėje“ ekstazę. Daugiau apie tai ankstesniuose įrašuose, kaip: esmių esmė, gyvatė, 9 sąmonės sluoksniai, čakralinis kanalas ir t.t.
Tad dabar atskleidę bendrą mechanizmą – pasigilinam į jo dalį, kurioje esame: Fizinė tikrovė yra Darymo, arba Veiksmo lygmuo – čia visos dvasinės idėjos – turi būti kristalizuojamos fiziniais darbais. Čia neužtenka vien tik kontempliuoti/medituoti, nors ir tai sudedamoji dalis: ryšiui su šaltiniu atkurti, tačiau kuomet ryšys atkurtas – metas veikti (tikrovėje, kurioje gyveni). Ir turbūt dauguma patyrę aukštesnes būsenas, kaip meilė ir grynas žinojimas – tuojau pat įgauna įkvėpimą – tarsi šauksmą iš viršaus: „padaryk tai!“ ; „realizuok, materializuok/kristalizuok, transformuok, dalinkis…“ Ir tai yra tavo peties, kaip viso to, kas yra – aukštesnieji žinojimo sluoksniai, nuo kurių sąlyginai atsiribojai, kad realizuoti ir išgyventi būtent tai! It todėl, kad riba tik sąlyginė – tie platūs žinojimo sluoksniai visados tau padeda šiame kelyje.
Tad visos šios aukštosios žinios ir dvasinės patirtys yra labai reikalingos, tačiau kuomet visa tai apturi – užduok sau klausimą: „kaip aš dabar galėčiau visa tai įžeminti?“. Ir tuomet kai besąlygiškai pradėsi veikti ta kryptim – duosi tvirtą atspindį visiems savo dvasiniams padaliniams ir jie tau grąžins atgal vis daugiau šviesos – taip veikia mechanizmas – atspindėjimo būdu. Ir taip tu vis labiau aplink save kuri tikrovę, kuri atspindi tikriausiąjį tave.
Na, o kaip visa tai daryti? – yra labai paprasta ir puikiai veikianti formulė, kurią aprašiau šiame įraše – Praktikų Praktika (išskirtinės reikšmės įrašas). Tai yra pilnas komplektas – pradėk juo pilnai naudotis ir pamatysi…
Be to – yra žinomas posakis, jog „žmogų pažinsi ne iš kalbų – o iš darbų“. Išties veiksmas yra lygus žinojimui (ką žinai – tą darai ir tame nėra klausimo). Su tokia perspektyva gali iš naujo pažinti save ir aplinkinius – veiksmų algoritmai pasako labai daug.
Kitas dalykas yra tai, jog veiksmas/darbas labiausiai atkreipia dėmesį – tiek tavo paties, tiek kitų („darbas puošia žmogų”). Šitaip pats geriau įsitrauki į savo kelią ir tuo pačiu duodi puikų pavyzdį ir įkvėpimą kitiems – eit savu keliu – būt savu keliu („aš esu kelias”).
Tad kaip liaudies išmintis byloja: „mažiau kalbų – daugiau darbų!“. Vesk savo žinojimą – vesk savo dieviškosios valios dalį ir viskas ko reikia – bus duota kelyje. Todėl nebėk nuo patirčių, nesivaikyk mažų dalykų, nes kaip ir sakiau: sielai rūpi tik patirtis ir kuo stipresnė. Ir nesvarbu pozityviai ar negatyviai ji gali atrodyti iš žmogaus perspektyvos – platesnėje perspektyvoje visi patyrimai panaudojami į naudą. Ir kuomet įkūnysi daugiau tos perspektyvos – viskas ims nešti įžvalgą ir palaimą.
—–
O čia vieni iš mano išraiškų:
Action!
OM))) Aš pasirodau su besąlygine meile ir taika))) Su manimi gali jaustis laisvai, o ilgiau pabuvus kartu gali jaustis kaip pati laisvė. Tačiau tame reik išskirti tai, jog aš čia ne esu tam, kad tenkinti žmonių tuštybę ir žaisti personų
Žalingas pyktis ir su juo susiję padariniai kyla dėl prisirišimo prie savo lūkesčių, reikalavimų ar tam tikrų ribotų dalykų sureikšminimo virš visko. Mes būtent kenčiame nuo tų dalykų, kuriuos iškeliame virš visko. Tai gali būti žmonės ir tai ko iš
Sveikiname ir dėkojame atvykus į šią budimo zoną. Čia – šiomis eilutėmis nutiesiu trans-informacinį kanalą, kuris veda link atitinkamos būsenos, kuria esu ir iš kurios nutiesiu šį kanalą. Be abejo, prie to prisilietus – tai tampa tavo paties unikali ir išplėsta būsena, kuri naujai pasireikš
