Nors ir siekis atrasti tai, kas tarp mūsų yra bendra iš esmės yra naudingas – kartais tai būna tik nesaugumo jausmo uždanga arba net subtilus dvasinio ego klystkelis, kuomet yra išaukštinamas vienis ir nuvertinami asmeniniai skirtumai (kartais net pridengiant įvertinimu, bet pagal to paties šešėlinio ego darbotvarkę).
Aš pats buvau tokiame ratelyje, tačiau per šios patirties kontrastą tik dar ryškiau patyriau tai, jog visgi gilesnis ryšys ir ta pati vienybė randasi autentiškame skirtumų įvertinime.
Ypatingai įvertinau artimus draugus, kurių dabar galėčiau išskirti 4 (labai daug), su kuriais turiu ne tik vienio nuovokos bendrystę, bet ir neįpareigojančią laisvę, daug skirtingų asmeninių panašumų bei skirtumų.
Ir nors ir tai labai branginu, nenoriu per daug išaukštinti ir „draugų”, kad tai netaptų dirbtiniu „dalyku”.
Labai vertinu ir savo gimines, ir klientus, ir bendražygius su kuriais gyvenimas suveda rečiau, ir nepažįstamus žmones kurių balsais mėgaujuosi medituodamas prie ežero. Net nesiplėsiu apie tai kaip vertinų įvairovę pačioje gamtoje.
Labai myliu ir tuos, prieš kuriuos turėjau pastatyti ribas ar kurie pastatė jas man – tai nuostabūs ir nepakartojami mokytojai.
Ir nepriklausomai kaip viskas atrodo bei keičiasi išoriškai – viduje mano širdis atvira visiems ir tai leidžia visiems mano santykiams būti gyvais bei tikrais.
Mitakuye Oyasin.