Apie rūpestingumą ir savijautą:
Jei kartais save atrandi pašėlusiai subtilioje ego dinamikoje, kurioje pradedi rūpintis apie tai, kad per daug viskuo rūpiniesi – tai tiesiog pamilk savo rūpestingumą, kuris natūraliai pasireiškia ir tuomet viskas harmoningai susibalansuos.
Iš kitos pusės – pasirūpink savo savijauta ir taip savaime pasirūpinsi viskuo, kas yra aktualu.
Tačiau to taip pat nereikia sumaišyti su per dideliu susirūpinimu, nes taip savijauta greičiausiai dar labiau išsibalansuos.
Pasirūpinti savo savijauta – reiškia tik paprasčiausios mylinčios nuovokos palaikymą viskam, kas natūraliai tavyje iškyla.
Taip viskas savaime susibalansuoja ir jaučiasi vis geriau.
Tuo tarpu harmoningas praktiškumas pasaulietinėje tikrovėje – savaime teka iš geros savijautos.
Tiek meilė vidiniuose jausmuose ir tiek meilė išoriniuose veiksmuose – tavo patyrime gali būti realizuojama betarpiškai – balanse, kuris esamu metu jaučiasi geriausiai.
—
Išties –
Mes visi esame absoliučiai sėkmingi gyvenime,
Nes gyvename
Tad išties aktualus ir vedantis klausimas –
Kaip šiuo metu, iš savo suvokiamų galimybių ties kuriomis gali veikti – tu jautiesi labiausiai pajudintas(-a) išreikšti savo absoliučią sėkmę?
Tik tai,
Net jei nuoširdžiai jautiesi pajudintas(-a) prigult ir saldžiai nusnausti,
Nes esaties sėkmė yra nemirtinga ir viskas nepriekaištingai į ją įtraukta.
Tad su šiuo 100% pasitikėjimu sekant savo širdimi ir mokantis daugiau apie savo bei kitų beribę sėkmę –
Tu patirsi nenutrūkstamą palaimos šventę.
—
Teroras, smurtas ir savi-destrukcija yra paskutinis kelias užspaustai emocijai ar meilei pratekėti.
Kartais pripažinti bei leisti sau jausti savyje ilgai marinuotus jausmus būna iššūkis.
Dažnai žmonės nesąmoningai nuo to bėga ir mano, jog jei jie susidurs su šiomis šešėlinėmis savęs dalimis – jie taps žiaurūs, blogi ir mažiau verti meilės.
Tačiau yra anaiptol, nes tikras žiaurumas gimsta iš žiaurumo jausmo vengimo, užspaudimo, iškreipto pateisinimo ir pan.
Net ir labai sąmoningi žmonės dar vis susiduria su tokiais iššūkiais atitinkamuose lygmenyse, nes niekas nenori jaustis blogai.
Tačiau einant sąmoningos saviugdos bei meilės keliu – mes realizuojame vis didesnį gerumo resursą, kuris išties yra beribis ir tai yra mūsų tikroji vidinė tiesa.
Tuomet su gerumu ir meile palaikyti erdvę jausmams, kurie jaučiasi blogai – tampa mūsų atsakomybė.
Ir tame slypi labai geras jausmas, kuris atspindi tiesą, jog visi jausmai, kurie jaučiasi blogai – išties yra dar neišskleistos gėrio energijos, kurios išsiskleidžia ir mus praturtina būtent tada, kada joms skiriame besąlygiškai mylinčio dėmesio.
Taip pat įgyvendinant šį stebuklingą virsmą savyje – mes savaime palaikome tam erdvę ir kitiems, o tai įkvepia dar nuostabesnius pokyčius mūsų pasaulyje.
—
Kad ir kokių atrodančiai nepageidaujamų patirčių susikuri – tu gali jas priimti labiau mylinčiu būdu ir pasikviesti kartu į toliau kuriamą gerovę, kurioje viskas naujai įprasminama ir negatyvių patirčių įspaudai savaime grįžta į tyrą esaties palaimą.
Kitais žodžiais – pastebėk kai sustoji ir užsisuki ties ‘nepageidaujamu’ ir tuomet sąmoningai bei kūrybingai rinkis tai integruoti į ‘pageidaujamą’.
—
Sutankink savo nuovoką ties viską apimančia meile bei prasme.
—
Viskam sava vieta ir savas laikas.
Tik būk savoje tėkmėje.
Tik būk savoje tėkmėje.