Žmogiška sąmonė siekia šaltinio, o šaltinis siekia žmogiškos sąmonės.
Kylanti žmogiška sąmonė yra išgryninama, o nužengianti šaltinio sąmonė atneša harmoniją.
Žmogiškas ego nusimeta savo šešėlines kaukes ir grįžtą į vaikišką tyrumą, o beribė savastis atskleidžia dangaus karalystę žemėje.
Visos atrodančios priešybės susitinka širdyje iš kurios ir pasireiškia duolumas.
Ir čia pabunda meilė, vainikuojanti visų reiškinių vienybę.
Meilė realizuojanti vienio stebuklą.
Aš esu = Meilė.
Ir šio pasaulio akivaizdoje – aš esu meilė veiksme.