Nepriekaištingumas (Su Praktikom)

Paulius Daukšas Budimo Kanalas

Štai čia pasidalinu dar viena trumpa, bet svarbia tema ir instaliacija, susijusia su Budimu. Tai yra Nepriekaištingumas. Sumoje visi šioje iššūkių kupinoje tikrovėje po truputį siekiame nepriekaištingumo/meistriškumo. Tačiau šis meistriškumas, tai nėra tai, kad tu tobulai suvaldai visus procesus šioje tikrovėje – tai yra gebėjimas šiuose procesuose išlikt visiškai ramiam ir nuolankiam. 

Pagal patį žodį „nepriekaištingumas“ – priekaištų neturėjimas. Tai yra jau minėtos„dharmos“ pažinimas ir sugebėjimas neužkibti ant nuolat kintančios iliuzijos, kad ir kokia ji tikra beatrodytu. Tačiau tai nereiškia, kad dabar pat turi apsimesti kad tau viskas vienodai – kelias į nepriekaištingumą būtent ir veda per užkibimus – tai yra užsipildymas patirtimi. Jeigu ant kažko kimbi, reiškia tame yra kažkas, ko dar nesupranti/neišmokai ir tai tave turi atnaujinti. Todėl viena iš praktikų: tiesiog keliaut per gyvenimą ir stebėti: kur labiausiai užkimba tavo dėmesys, tuomet tai pastebėjus – tyrinėti tai, kol tai tampa visiškai pažinu ir nebekabina dėmesio. Be abejo tai nereiškia, kad jei nori būt nepriekaištingas turi ištyrinėti kiekvieną visatos kampelį, nes mes visų pirma – esame kolektyvas, o visų antra – individualus kelias su patirtimi optimalizuojasi ir veda prie vis aukštesnio pažinimo – prie esminių principų, kurių įsisavinimas savaime išlaisvina dėmesį nuo galybės detalių.

Na, o kuo laisvesnis dėmesys – tuo viskas savaime įgauna aukštesnę patirties kokybę ir sumoj Laimę. Na, o būti geriau/laimingiau, pagal savo savimonę siekia kiekviena būtybė visatoje. Ir šią laimę bei ramybę teikia vis aukštesnis pažinimas, kuriuo čia ir siekiu dalintis.

Dabar pasidalinsiu tam tikrom instaliacijom/nuostatom, kurias instaliavus, integravus į savo kasdienę patirtį galima daug lengviau tapt nepriekaištingu.

Jau minėtoje užmarštyje ir baimėje susitraukė visas mūsų visumos išjautimas, todėl mes įpratome viską griežtai skirstyti. Pavyzdžiui: tikra, netikra; gėris, blogis; tiesa, melas, realybe, fantazija, vyras, moteris; ir tarp visų šių priešingų tos pačios monetos pusių turime nuostatas – „TAI, O NE TAI“, „TAI ARBA TAI“, kurios pastoviai mus riboja nuo bendrosios darnos-dharmos atpažinimo. Tad daug harmoningesnė nuostata yra „TAI IR TAI“, kuomet tu vis tiek darai tam tikrus pasirinkimus, bet neatmeti kitų, o atvirkščiai – priimi juos, kaip savo pasirinkimo pratęsimus ir papildymus. Ir į visus savo gyvenimo aspektus žiūrint per „TAI IR TAI“ nustatymą, gali pradėt visus šiuos aspektus glaudžiau derinti ir matyti kaip vieni dalykai pratęsia ir papildo kitus. Tuo pačiu: gyvenant šioje darnoje išnyksta visi konfliktai, nes tu į viską žiūri integraliai ir tuomet tai, kas seniau būtų „konfliktas“ ar „problema“ – dabar tampa kūrybinis iššūkis, kuris gali suteikti dar daugiau įkvėpimo ir supratimo apie tą pačią „dharmą“.

Ta pačia nuostata dalinasi ir Don Chuanas (kurio mokymus užrašė Carlos Castaneda), Bruce Lee, ir kiti išminčiai. Tai skambėtų taip: tikiu netikėdamas, kovoju nekovodamas, laukiu nelaukdamas ir t.t. Visa tai žymi aktyvią pusiausvyrą tarp dviejų kraštutinumų ir tuomet iš tos pačios „TAI IR TAI“ nuostatos išeina dar aukštesnė raiška – „TAI YRA TAI“. Tai galima išreikšti net elementaria matematine formule: +1-1=0. Šia formule galima išspręsti bet kokį gyvenimo neramumą: jei kažkas neduoda ramybės – tiesiog rask to kažko priešybę ir apjunk tai geriausiai kaip moki. Visa tai grąžina tave į neutralią bei natūralią ramybės, bendrystės bei žinojimo būseną, iš kurios tiesiog žinosi ir nepriekaištingai darysi tai, ką turi daryti – darnoje.

Aš pats seniau daug kentėjau nuo menkavertiškumo komplekso, po to tame radau užslėptą puikybę, o dar vėliau suvokiau, kad ši puikybės ir menkavertiškumo švytuoklė laikosi ant dirbtinės asmenybės konstrukto, su kuriuo buvau susitapatinęs. Ir kai suvokiau tai – jau savaime gavosi, kad atsitapatinau, nes jei gali į tai pažiūrėti iš šono – reškia tu jau nebesi tai. Tačiau dar turėjo praeit laiko ir patirčių, kol suvokiau, kad tai yra taip Paprasta!

Taigi, šioje vietoje, kad instaliuoti šiuos suvokimus – labai padeda savyje ugdyti nepriklausomą Stebėtoją, Castanedos knygose ši praktika vadinama „Stalking‘u“ (apie šią praktiką rekomenduoju pasidomėt plačiau ir tuo pačiu pasidalinsiu Gintaro Lunskio įrašais:  ir 2).

Taip pat puikus įrankis yra meditacija į „ESU“, be jokių formų – tiesiog, kiekvienu patiriamu momentu „esu“, nes išties kiekviena patirtis tavo giliausioje būties šaknyje sako tik „esu“. Na yra dar viena panaši budistinė praktika: nuoširdžiai savęs klausinėti – kas aš esu? Šis klausimas užlaužia protą ir įveda į nebylią tiesioginio žinojimo būseną. Šį klausimą galima ir varijuoti – pvz: kas yra tas, kuris tai skaito? …jauti? Po to, iš šios būsenos įvairūs mistikai ir yogai tiesiog visai kūrinijai sako „tebūnie“ ir šis nepriekaištingas „tebūnie“ lydi jų visą gyvenimą.

Tai tiek, gali naudotis šiais įrankiais, iš esmės transformuoti savo pasaulėžiūrą (tam irgi yra temų kaip esmių esmė5 kūrinyjos principai ir t.t.) ir sėkmės savo būties meistriškumo kelyje. Nepamišk dalintis savo unikalia perspektyva!

Kiti Įrašai

Blogiausias ir Geriausias Kosminis Juokelis

Pasišventus tiesos pažinimui pradėjau vis labiau ir labiau atrasti tai, jog visas pasaulis ir visa išreikšta visata yra pats blogiausias ir geriausias kosminis juokelis (pokštas). Šis juokelis tai atskirumo idėja vienoje begalybėje, kuri sukuria begales komplikacijų. Šis juokelis yra blogiausias

Skaityti