Pagilinta Patirties Mechanika ir Paralelinių Tikrovių Žemėlapis

Paulius Daukšas Budimo Kanalas

Sveiki!

Jau iš ankstesnių temų yra paaiškinta, jog viskas yra – čia ir dabar, nes negali būti to „kažko“, kas į šį apibrėžimą neįeitų – nes nėra to, ko nėra ir „niekas“ yra tiktai viskame egzistuojantis apibrėžimas tam, jog suvokti, kad viskas yra ir kitaip negali būti. Panašiai ir „atskirtis“ yra jungtyje egzistuojantis apibrėžimas, kad suvokti jungtį – taip egzistuoja pats suvokimas – viso to, kas yra, patirtis apie visą save. O dabar atėjo metas detaliau ir plačiau suvokti bei pajausti visą patirties veikimo mechanizmą ir patį patirties spektrą.

Prieš tai rekomenduoju atsipalaiduoti ir atverti savo protą su šiais trumpais „3D fraktalų“ filmukais: http://youtu.be/VOMfVGq9iwE (vienas ir daug yra tas pats),http://youtu.be/vST31O5Q46E (ypatingai nuo 1:27).

Tad vėlgi nuo pradžių: tu esi; tu esi visas tas, kas yra, ir tuo pačiu – unikali viso to perspektyva, kuri tame nuolat kinta – keičia savo perspektyvą begaliniame čia ir dabar momente. Kitimas yra tavo natūrali ir būtinoji patirties sąlyga, todėl tu visada tai darai tobulai ir visiškai automatiškai – tu esi pati gyvastis.

Tuo tarpu – atsižvelgiant į tai, jog viskas yra – logiška, jog  tas „čia ir dabar momentas“ yra begalinis ir savyje turi begalybę savęs apibrėžimų – begalybę savo patirties formatų, per kuriuos mes (kaip viso to kūrėjas/kūrėjai ) pastoviai keliaujame ir kuriame vis naujas viso to, kas yra, istorijas. Principas panašus, kaip per projektoriaus šviesą praeinantys kino juostelės kadrai – mes žinome, jog visi kadrai egzistuoja vienu metu, tačiau šviesos keliavimas paeiliui juos – sukuria judėjimo iliuziją – istoriją. Tas pats vyksta visos begalinės egzistencijos mastu: visi įvykiai – visomis begalinėmis apimtimis – visomis begalinėmis kryptimis – egzistuoja kaip begalybė paralelinių tikrovių, per kurias mes amžinai keliaujame – taipogi begaline įvairove būdų.

Ir dabar vėl grįžtant prie mūsų fundamentalios kitimo savybės – suvokus tai, mums nebereikia klausti: kaip persikelti, kaip tikėti, kaip transformuotis, nes mes visa tai darome visada 100% tobulai. Tu dabar – kiekvienu savo patirties momentu kuri 100% naujas viso to, kas yra, versijas ir jomis tiki 100%. Tad vienintelis klausimas – kur skiri tą 100% tikėjimo galią – kokiems viso to apibrėžimams? Pavyzdžiui: gali skirti 100% savo visagalybės: apibrėžimui, jog esi visiškas bejėgis ir tuomet visa visata tau taip ir atsiskleidžia. Tačiau nesvarbu kokį apibrėžimą duosi – kiekviena tikrovė, bendrame kontekste yra tobulai išbaigtas ir būtinas viso to, kas yra, pratęsimas. Todėl – tu gali patirti tobulą neapykantą, arba tobulą absurdą, tačiau tame slypi paradoksas, nes atpažinus kiekvienos būsenos tobulumą – tavo būsena savaime pakyla į aukštesnį arba neutralųjį lygį.

Tad kiekvienas pokyčio momentas yra totalus ir kiekviena paralelinė tikrovė yra totali viso to, kas yra versija. Tačiau mes įpratome matyti, jog kitimas vyksta labai lėtai ir sunkiai – tai vyksta todėl, jog mes pilnai tikime judėjimo iliuzija ir kiekviename naujame patirties momente manome, jog “aš” – visada ta pati persona – su visada ta pačia istorija ir planais – gyvena tą patį gyvenimą. Tačiau iš tiesų, tu ištisai teleportuojiesi per ištisas totaliai skirtingas viso to, kas yra versijas, tik joms suteiki labai panašias reikšmes. Reiškia, tu įsikibęs į savo apibrėžimus ir šablonus, kurie tavo suvokime filtruoja, kiekvieno naujo momento naujumo ir platumo laipsnį. Tad pokyčio esmė nėra pats pokytis – tai yra pokyčio ir skirtumo atpažinimas. Tai reiškia: kuo labiau išsiskiriančią reikšmę suteiki momentui – tuo labiau pakitusią viso to, kas yra, versiją patiri. Todėl tame labai svarbu atpažinti, jog tavo vadinama “praeitis” ir “ateitis” – totaliai kinta iš kiekvieno tavojo “dabar” momento – iš kiekvieno tavojo “dabar” susivokimo. Kiekviename momente tu – esi visiškai naujas „tu” ir tai suvokiant tu daraisi lengvesnis ir vis lengviau bei stipriau gali keisti savo savimonę. Tačiau toks kitimas reikalauja ir atitinkamų veiksmų ir tai – tikriausiai vienas pagrindinių stabdžių daugelio žmonių tikrovėse – jie bijo išsiskirti iš įprastos aplinkos, nors toji aplinka tėra jų pačių kūryba. Išties įspūdinga – kaip giliai mes sugebėjome įtikėti į savo kūrybą : ) Todėl dar įspūdingesnė tampa šio įsitikinimo transformacija…Ir čia nekalbu apie savižudybę – kalbu apie dėmesio lankstumą vis dar gyvenant fizinėje tikrovėje, nes tai yra tikras meistriškumo laipsnis.

Taigi, dabar pasidalinau raktais, kurie atpalaiduoja laiko ir erdvės iliuziją, ir kuomet visa tai aktyvuosi – tavo dėmesys ims sklisti už įprastų erdvėlaikio ribų ir tu vis labiau atpažinsi, jog iš tiesų – viskas egzistuoja viename momente ir tu esi jis… Ir dabar, kad dar labiau pagilinti suvokimą į šią temą – pasidalinsiu nedideliu paralelinių tikrovių “žemėlapiu”, kad susipažintum ir pradėtum jas jausti. Šitaip tapsi jautresnis ir užtikrintesnis informacijai, kurią gauni ir duodi kiekviename patirties momente. Taip pat – turėsi kryptis, kur galėsi nukreipti savo dėmesį ir perduoti bei gauti atitinkamą informaciją. Šiame procese vėlgi didžiulę įtaką turi ramuma ir pasitikėjimas savo unikalia vaizduote.

Tad pasitelk visą savo vaizduotę ir pradedame:

Pirmiausia atpažink, jog tu esi tiktai žibantis taškelis – save suvokiančios egzistencijos aspektas. Visi kiti tave supantys taškai – audiniai – kūnai – sistemos – yra to paties taškelio, kuris esi – atspindžiai, kurie tau tarnauja kaip paralelinės tikrovės, teikiančios patirtį ir savimonę.

Toliau visa tavo fizinė tikrovė, kurią dabar patiri, taip pat yra to paties „taškelio” atspindžių – apibrėžimų kumuliacijos raiška. Tuo tarpu visi tave supantys žmonės – taip pat sudaro visą spektrą tavo paralelinių tikrovių – tavo atspindžių. Tačiau kiekvienas iš jų – taip pat, kaip ir tu – sau yra tikras – tos pačios egzistencijos aspektas ir jis tave patiria kaip savo unikalų atspindį. Taigi, mes visi vieni kitiems pasitarnaujame kaip paraleliniai atspindžiai ir taip susikuriame dar vieną savimonės tinklą šioje patirties tikrovėje.

Toliau atpažink, jog vadinami “praeiti” ir “būsimi” įvykiai taip pat egzistuoja čia ir dabar, kaip paralelinės tikrovės, su kuriomis mes sukuriame tokį santykį, jog mūsų linijinėje perspektyvoje tai atrodytų kaip “praeitis” ir “ateitis”. Tačiau mes jau žinome, kad tai tik bendros paralelinės tikrovės, kuriomis galime laisvai naudotis arba nesinaudoti (priklausomai nuo krypties, kuria judame).

Lygiai taip pat egzistuoja ir vadinami “praeities” ir “ateities” gyvenimai/inkarnacijos, su kuriomis aukštesniuose sąmonės lygiuose sukuriamos jungtys ir mūsų linijiniame gyvenime vėlgi atrodo kaip praeities ar ateities gyvenimai. Tačiau kiekvienas iš šių gyvenimų egzistuoja pats sau – čia ir dabar – paraleliniuose tikrovių tankiuose. Todėl tu, šioms inkarnacinėms perspektyvoms – taip pat gali atrodyti kaip jų “praeities” ar “ateities” inkarnacija. Ir todėl, kad jūs visi egzistuojate išvien – daugiau ar mažiau keičiatės informacija susijusia su kiekvieno gyvenimo patirties tema. Jūs galite net padaryti kontaktą ir taip sukurti dar vieną naują paralelinę tikrovę. Tad šioje vietoje svarbu suprasti, jog tu, iš savo dabartinės perspektyvos negali sugrįžti į vadinamą “praeitį” ir pakeisti joje įvykusių įvykių – tu tarytum gali tai padaryti, bet tai jau bus visiškai kita paralelinė tikrovė, negu ta, kurioje tam tikri įvykiai įvyko be tavo įsikišimo. Todėl kiekviena paralelinė tikrovė yra nepriklausoma ir visi jų junginiai yra atskiros ir nepriklausomos paralelinės tikrovės, turinčios savo atskiras istorijas (panašiai kaip ir nuotraukos).

Toliau atpažink dar vieną didelę paralelinių tikrovių skiltį – tai yra begalybė žemės (kurioje save patiri) versijų ir begalybė tavęs (kaip paties individo) paralelinių versijų. Tai yra paralelinės tikrovės, kurios tau egzistuoja, kaip visos įmanomos galimybės patirti save ir žemę, kurioje gyveni. Jos taip pat skirtinguose dažniuose egzistuoja kartu su tavimi, kiekvienoje jų dabar gyvena kitas “tu”, kuris atlieka šiek tiek arba labai skirtingus pasirinkimus negu tu “čia”. Lygiai taip pat su visu kolektyvu: vienos “žemės” dabar patiria galybę susinaikinimo scenarijų, kitos – daugybė klestėjimo scenarijų, dar kitos jungiasi su kitomis civilizacijomis ir t.t. Taigi apibendrinus šią skiltį – tu negali pakeisti pasaulio – viskas, ką gali: pakeisti savo tikrovės vibracinį apibrėžimą – juo gyventi ir taip persikelti į atitinkamą paralelėje egzistuojantį pasaulį. Tai gali atrodyti kaip pokytis – kaip transformacija, bet realiai: tu taip persikeli į visiškai naują paralelinių pasaulių seriją, o tuo tarpu “senoji” serija lieka savo individualiame vibraciniame dažnyje (panašiai kaip radijo stotys).

Dar viena plati paralelinių tikrovių sekcija yra: kitos būtybių civilizacijos, gyvenančios kitose planetose ir kitose dimensijose arba net mūsų žemėje – pvz: delfinai. Vienos šių būtybių turi daugiau panašumo į mus, kitos skiriasi kardinaliai; su vienomis turime glaudesnių ryšių su kitom – tolimesnių, tačiau vis tiek – savo šaknyje tai yra tokios pat save suvokiančios esybės kaip ir mes. Čia vėlgi vieni kitiems tarnaujame kaip išplėstas savęs atspindžių spektras dar labiau praturtinantis bendrąją savimonę. Tad su visom šiom būtybėm taip pat gali jungtis ir patirti dar daugiau viso to, kas yra, išsireiškimų.

Dar prie skirtingų dimensijų galima paminėti, jog egzistuoja tankiai – žemesni už mūsų patį fizinės tikrovės tankį ir čia randamas nežmoniškas savimonės stingimas. Tačiau tai taip pat būtinosios viso to, kas yra, patirtys, kurias galima naudoti, kaip viso to, kas yra – visagalybės rodiklius ir tvirtus atramos taškus.

Be abejo, dar yra vadinamos eterinės, astralinės, mentalinės dimensijos, kurios turi dar begalinį spektrą gyvybės ir patirčių. Šios paralelės yra tarpiniai lygiai tarp fizinių ir dvasinių perspektyvų. Todėl tampant labiau dėmesingu šiose paralelėse – galima gauti daug vertingos informacijos bei gyvybingumo.

Taip pat galima paminėti ir “egregorų” idėją – tai taipogi tarp fizinės ir energetinės/astralinės tikrovės egzistuojantys dariniai – sistemos, kurios atstovauja tam tikro individo ar individų grupių energijas. Šitaip individai savo atitinkamu energijos dažniu įkrauna atitinkamus egregorus, o šie teikia atsaką ir padeda jiems vystytis tą energiją reprezentuojančioje veikloje. Tad dabar gali geriau atpažinti bei patyrinėti ir juos.

Toliau – žengiame į aukštesnius/dvasinius sluoksnius – sielos tikroves, kuriose patiriamas aukštas belaikiškumo laipsnis, todėl sielos/dvasios perspektyvoje iš karto ir savaime yra patiriamas platus paralelinių tikrovių spektras (vienu metu). Čia “dvasių” pavidalais kaupiamos visų inkarnacijų patirtys ir tuo pačiu vedamos naujos. Toliau pačios individualios sielos jungiasi į sielų grupes ir į apibendrintus sielų formatus vadinamus “bendrybinėmis sielomis”, kuriose patiriamas vis platesnis ir platesnis “čia ir dabar” spektras. Su šiomis išplėstomis savo perspektyvomis taip pat gali jungtis ir taip įgauti vis daugiau aiškumo ir jėgų tapti geriausia savęs versija fizinėje tikrovėje.

Ir taip toliau egzistuoja vis aukštesnės ir bendresnės perspektyvos iki pat “vieno” (apibendrinančio viską) “taško” – ir toliau pačios gryniausios bei visiškai vientisos egzistencijos, kurioje nėra net patirties. Tačiau šio pirminio egzistencijos sluoksnio ir jame koncentruoto taško sąveikoje – persikrauna visa kūrinija.

Taigi visos čia išvardintos tikrovės ir dar daugiau – yra susijusios tarpusavyje ir egzistuoja tavyje, tiesiog visa tai buvo/yra filtruojama tavo tikėjimo sistemų ir temų, kurias pasirinkai tyrinėti šioje inkarnacijoje. Tačiau, jeigu čia renkiesi patirti ribojančių perspektyvų transformaciją ir budimą – dabar gali visus tuos filtrus palengva atleidinėti ir pradėti jausti spiralėmis srūvančius informacijos srautus, kurie visada egzistavo tavyje. Ir nepamiršk – dabar tu esi visiškai naujas “tu” – visiškai naujoje “tikrovėje”; nesistebėk, jog palengva ims dėtis “keisti” dalykai, tačiau jei nori – stebėkis į valias ;D

Kiti Įrašai

Kaip Pasireiškia Tikra Atjauta

Meilė tai tarsi jausmas ir galia, kuri įtraukia visus kitus jausmus ir galias, tačiau iš visos jausmų ir galių įvairovės tame – giliausias jausmas/galia man yra atjauta. Nes meilės pilnatvė yra mūsų savaiminė ir amžina būsena, tačiau kuomet joje esybės

Skaityti