Nors ir kančia budina įveikti tam tikrus sąlyginius iššūkius – iš esmės kančia yra žadintuvas pabusti į savo tikrąją bei laisvąją savastį ir tokiu būdu paleisti abejingumą bei pasipriešinimą, kuris ir sukuria kančią.
Iššūkis čia būna tame, kad mes buvome įpratę savo kančią žalingai išlieti, slopinti, jos vengti ar netgi prie jos priprasti ir nepasinaudoti kaip impulsu pabusti iš esmės.
Tuo tarpu kita dalis iššūkio slypi tame, jog pabudus už kančios turi likti šioje laisvos savasties nuovokoje, o tai yra lygu leidimui viskam jaustis bei vykti natūraliai ir pilnai pasitikėti šiuo virsmu.
Daugiau susitelkus į savo laisvąją savastį – kančia savaime pradeda sklaidytis ar visai išnykti iš patyrimo lauko.
Tuo tarpu ateina ir harmoningiausios sąlyginių iššūkių rezoliucijos.
Tad jei kada užsikuri kančios, pasinaudok ja dėl šios esminės jos paskirties, kuri pasitarnauja geriausiai.