Palaimingos Vienybės Pajautos Realizavimas

Kai per daug žvelgiame į pasaulį ir per mažai į save – pasaulis atrodo pilnas, o mes nepakankami ir taip gimsta nepailstantis nerimastingumas gauti daugiau iš pasaulio.

Tokią orientacija mes išmokome nuo pat pradžių, kartu su užmarštimi ties savo beribe savastimi, bet ši savasties begalybė vis tiek mumyse, tik bandymas ją realizuoti vien per pasaulietines veiklas būna perspaudžiamas ir nešantis tam tikras karčias pasekmes.

Tad štai kvietimas daugiau pabūti su vidiniu žvilgsniu į savasties begalybę, ir kantrybė čia tikrų tikriausia dorybė, nes po ilgo bėgimo į pasaulietines projekcijas – vidinės savasties pilnatvė atsiskleidžia ne iš karto.

Visgi su atkaklia meditacija ties savo vidiniu šaltiniu – išryškėja tiesa, jog tu visada esi pilnas, beribis ir daugiau nei pakankamas, o pasaulis tėra tuščia ir nuolat kintanti projekcija, kuri pasireiškia tik tai tavo savasties dėka.

Įsišaknijant šiame nuovokume – tavo gyvenime savaime ims įsivyrauti sveikas balansas ir viską smelkianti palaima, kuri leidžia pajausti, jog tu savaime talpini viską.

Ir toliau balansuojant tarp tuštumos ir pilnumos – ateina dar gilesnis pabudimas, kad tavo tikroji savastis yra nei pilna nei tuščia – ji laisva netgi nuo viso tuštumos ir pilnumos žaismo.

*

Hindu kosmologijoje yra terminas Ātman, kuris reiškia universalią individo esenciją – savastį.

Tai tyra ir amžina tapatybė už visų apvalkalų ir tuo pačiu talpinanti juos visus.

Tai tarsi individuali kūrinijos sėklytė, savyje talpinanti visą kūrinijos potencialą ir gebanti jį skleisti su savo laisvąja valia.

Tad ši tapatybė nėra visiškas vienis, tačiau šio vienio išskyrimas ir šių išskyrimų yra begalės.

Ir visi šie autonominiai išskyrimai (kuriais mes save ir patiriame) kuria savo patiriamų tikrovių versijas, kuriose pagal panašumus susitinka.

Ir per visus kompleksinius tarpusavio santykius, mes, kaip šios individualios Dieviškos kibirkštėlės, galime pajausti bendrą palaimingą vienybę, kuri vainikuoja šią tobulą esaties sandarą.

*

Net kai santykinai sąmoningumas užtemsta ir kūnas jaučiasi nemaloniai, arba kai per fizines akis matai tik akliną tamsą – kažkas juk tai mato, liudija – apšviečia faktą, kad yra aklina tamsa.

Kas tai?

Ar ši tyros nuovokos šviesa užtemsta ar tik kartais renkasi nekreipti dėmesio į savo nuovokumo šviesą?

Galbūt tai viena iš pagrindinių paslaugų, kurias teikia santykiniai užtemimai (gyvenimiškos negandos) – apšviesti savo absoliučią šviesą, kuria besąlygiškai esame.

Kas iš to?

Savoje šviesoje randi stabilią ramybę ir visa kitą ko reikia harmoningam gyvenimo patyrimui.

*

Balsas iš praeities – kai bus išpildyta tai – aš būsiu pilnoje laimėje.

Balsas iš ateities – viskas jau išpildyta, bet ar laimė tame?

Balsas iš dabarties – atrandu laime vyksme, pats vyksmas ir yra didžiausias palaiminimas.

Balsas iš anapus erdvės bei laikio – ačiū, ačiū už viską.

Palaiminga Tyla.

*

Kad jausti ir įkūnyti meilės vienybės tiesą yra labai paprasta praktika, kurią gali daryti visada.

Tad kad ir kokioje situacijoje randiesi ir kad ir ką darai – palaikyk bent dalį dėmesio ties giliausiu savęs jausmu.

Tau nebūtina to jausmo kažkaip apibrėžti ir išskirti – tai bendras savos gyvybės pojūtis – toks koks natūraliai yra akimirkoje.

Net kai akys fokusuojasi į sąveiką su kitais žmonėmis, palaikyk vidinį žvilgsnį į savo kūno vidų, kvėpavimą, širdies plakimą ir savasties pajautą.

Kai įgusi tame, greičiausiai pastebėsi tokią magiją, jog kuomet savo dėmesiu (lyg skysta šviesa) užpildai savo kūną (lyg tuščią vazą) – ta šviesa pradeda tekėti per kraštus ir šiuo savasties bei meilės pojūčiu užpildyti visą tave supančią aplinką.

Toks fokusas bei tokia vizualizacija gali labai gerai pasitarnauti, ypač kai esi mažiau įpareigojančioje gyvenimo situacijoje; išties tai galima daryt kaip atskirą meditacinę praktiką.

Tačiau bendroje gyvenimo visumoje palaikyk šią praktiką paprastą, tiesiog vis sugrįžk prie savęs pajautos ir kiek išeina lik joje, o tuomet jausk, kad visa aplinka yra įtraukta į šį jaukų bei mylintį savasties pojūtį.

Su įdirbiu tokia pajauta taps vis labiau savaiminė, nes ji išties ir atspindi savaimine tikrovę, jog visos skirtys yra iliuzinės ir už jų slypi viena savastis bei jos meilės vienovė.

Kai išorinius pojūčius bei protinę veiklą apjungiame su vidiniu savasties/meilės/vienybės pojūčiu – protas ir širdis sueina į glaudesnę darną ir tai leidžia išsiskleisti vadinam šeštajam pojūčiui arba trečiajai akiai – tai savęs kaip visumos pojūtis į kurį įtraukta viskas ir todėl jame funkcionavimas gyvenime tampa itin sklandus bei harmoningas.

Ir šiame išsiskleidime yra daug laipsniu, tad neturėk jokių lūkesčių ar reikalavimų – tiesiog užsiimk šia paprasta dėmesingumo praktika ir mėgaukis procesu.

*

Visa beribė gyvenimo įvairovė visada sueina į paprastą tiesą – mylėti ir būti mylimu.

Tad gali gyventi pagal šią paprastą tiesą – mylint ir priimant meilę, o gyvenimo įvairovė tuomet tavęs nepaklaidins ir tarnaus sklandžioje harmonijoje.

Kiti Įrašai
Paulius Daukšas Budimo Kanalas

Didysis Procesas ir Didžioji Visagalybės Jėga

Sveiki, ši tema yra ankstesnių temų pratęsimas – skirtas gyliau pažvelgt ir susivokt, jau anksčiau minėtą „Didįjį Procesą” ir jo dalį, kurioje dabar randi save. Tai yra ši inkarnacinė gyvenimo patirtis, kuri yra be galo limituojanti suvokimą to,  kas iš tiesų esi. Jau ankstesnėse

Skaityti
Paulius Daukšas Budimo Kanalas

Virš-Sąmonė

Mano begalinė meilė čia – atsiveria per šį budimo langą, kuris yra ankstesnių langų pratęsimas ir kuriame dabar dalinuosi „viršsąmonės” idėja. Tačiau prieš pradedant atskleisti šią idėja – trumpai susipažinkime su įprastomis sąmonės idėjomis: Sąmonė/Savimonė – tai, kas suvokiama ir vykdoma valingai;

Skaityti

33 Budimo Kanalo Priminimai – 3 Rinkinys

Labas! Pristatau 33 koncentruotos išminties priminimus per kuriuos gali persikelti į labiau pabudusią ir laimingą būseną. Išankstinio eiliškumo čia nėra, tad tiesiog pereik per šiuos priminimus su kuo atviresniu protu ir tegul surezonuoja tai kas turi surezonuoti. Šiais priminimais taip

Skaityti