Pasišventimas Savo Gyvenimui

Tai, kas yra tikriausia/geriausia/nuostabiausia – yra labiausiai prieinama visiems – tai pati Esatis.

Tas, kuris sąžiningai įvertina esatį – tas nuoširdžiai įvertina gyvenimą ir tampa besąlygine meile veiksme.

*

Kuo toliau sekame savo širdimi, natūraliu besąlyginės meilės keliu – galime vis labiau pajausti savo didųjį likimą, kuris yra beribė mistika, tačiau taip pat ir labai konkretus vedimas akimirkoje, kaip giliausios intuicijos tėkmė per sinchronizuotai vykstančių įvykių seką.

Tai tarai balansuojantis šokis tarp žinojimo ir nežinojimo, tarp veiksmo ir pasidavimo, tarp vieno ir „kito” jame, kur vienas kitą veda be vedimo, nes tai atspindžio vedimas būti natūraliu savimi, besąlyginėje meilėje sau ir kitam sau.

21:12 berašant į temą sutapimas.

Ir „vedimas be vedimo” gali skambėti kaip „palaida bala”, bet kas pasišvenčia besąlyginei meilei – gali paliudyti, kad tikroji sąžinė ir subalansuotos krypties jausmas iš pačios savasties tampa tarsi neišvengiamas pasirinkimas, kurį ir vadinu „didžiuoju likimu”.

—Pauzė—

21:21.

*

Tikrame tyros savasties pažinime išnyksta tik abejingumas, kad yra kažkas kito nei tai.

Tuo tarpu pasaulio patyrimas iš esmės pasikeičia tuo, jog viskame įprantama atpažinti tyrą savastį ir jos beribę malonę sau pačiai.

Tačiau kol ši nuovoka stabilizuojasi kasdienybėje, abejingumo debesys gali sugrįžti ir su tuo dažniausiai reikia tam tikro laipsnio disciplinos, kad vis sugrįžti prie tyros savasties nuovokos, kurioje jautiesi tarsi saulė, kurios pačios negali užtemdyti jokie debesys.

*

Nėra teisingo ar neteisingo būdo išreikšti laisvę ir meilę, nes tai savaime yra visose raiškose ir raiškos to nepakeičia.

Mes esame mylinti laisvė ir negalime tuo nebūti, tuo tarpu pačiame mūsų buvime slypi organiška intuicija: kaip išties jaučiasi aktualu būti iš akimirkos į akimirką.

Tai nėra išmokstama – tai yra visko priešaky ir štai tavo nepakartojama bei neįkainojama banga.

*

Negatyvios mintys dažniausiai negali išsipildyti vien tik jas pagalvojant – kad jos išsipildytų dažniausiai reikia į jas įsitraukti emociškai bei fiziškai – tad nesirūpink be reikalo.

Tačiau jei jau randi save inertiškai įsitraukiant – tuomet pasižiūrėk kuo turėtum tikėti, kad manytum/jaustum, jog šios mintys yra reikšmingos ir įsitraukimas į jas tau pasitarnauja.

Atradus šakninį įsitikinimą, kaip pvz: „aš esu nepakankamai vertas“ – gali pamatyti, kad tai tik įsitikinimas, kurį gali pakeisti tiesa, kuri tau jaučiasi daug geriau bei tikriau.

Ir kuomet ateina pozityvios mintys, kurios susilygiuoja su tavo tiesa, kaip: pvz: „aš esu absoliučiai vertinga Dieviškos savasties saviraiška“ – tuomet šios mintys gali efektyviai pildytis įvairiausiomis formomis – jas užpildant pozityviais jausmais bei veikiant susilygiavime su jais.

*

*

Sekti savo aukščiausiu jaudinimu/įkvėpimu/džiaugsmu – tai nereiškia siekti tik malonių patyrimo formų ir vengti nemalonių – tai reiškia susitelkti į labiausiai jaudinančias/įkvepiančias/džiuginančias intencijas ir priimti visus iškylančius iššūkius bei procesus, kad juos panaudoti savo intencijų realizavimui bei šio realizavimo įvertinimui.

Pavyzdžiui: jei tave išties jaudina turėti sveiką ir gražų kūną – tu greičiausiai turėsi įdėti atitinkamas pastangas ir pereiti atitinkamus ne itin malonius fizinius jausmus, tačiau net ir tame – tu gali susilygiuoti su savo įkvepiančia intencija ir eiti per iššūkius savo kūrybingu būdu, kuris tau jaučiasi geriausiai