„Riba“ – Jungtis ir Tikroji Valia

Paulius Daukšas Budimo Kanalas

Laba laba, atidarant dar vieną budimo langą – primenu tai, kas jau buvo apžvelgta temoje apie „Tikėjimą„. Fundamentaliai viskas – viskas ir bet kas yra neutralu ir tik tu tam suteiki atitinkamas reikšmes ir gauni atitinkamus efektus. Ir kiekvienas kūrinijos aspektas turi begalybę pusių, iš kurių jis gali būt patiriamas. Tačiau sumoj – mes išskiriame pozityvią arba negatyvią reikšmę ir tuo pačiu tai reiškia, jog viskas ir bet kas gali būti patiriama: tiek negatyviai – tiek pozityviai. Viskas priklauso nuo tavęs, nes tu pats esi visa visata ir unikalus jos aspektas, kuris ją apibrėžia ir įprasmina – „sukurtas pagal dievo atvaizdą“.

Prisiminus tai, iškart pasidalinsiu reiškiniu, kuris pas mus dažnai suvokiamas ir patiriamas negatyviai, tačiau suvoktas pozityviai – mus gali stipriai paveikti ir perkelti į neutralią bei natūralią – savo visagalybės padėtį. Šis reiškinys apibrėžiamas kaip „sustojimas“, „sąstingis“, „riba“ ir patirdami tai: mes įprastai laukiame kol kažkas pasikeis arba patys darome nevalingus pokyčius, kad išvengti šios „sustingimo“ būsenos. Tačiau žvelgiant pozityviai: tu gali atpažinti, jog visos tave supančios ribos – išties yra ištisos tavęs jungtys. Tai tarsi begaliniu greičiu judanti dalelė, kuri juda taip greitai, jog pasireiškia visur vienu metu ir todėl sukuria iliuuuuzija, jog niekas nejuda. Tai reiškia: kuomet tavo dėmesys nukreipiamas nuo lokalių inercijų – tu gali pilnai susilygini su savo centru ir greičiu, kuriuo projektuojasi visa tavo patiriama tikrovė. Tad šis apibrėžimas tavęs ne izoliuoja, o anaiptol – išplečia iki begalybės, nes mes visi ir esame ta viena „dalelė“ judanti per begalybę – begaliniu greičiu ir pasireiškianti, kaip begalinė visuma, kuri tokiu būdu sąveikauja pati su savimi ir taip gyvuoja – visais įmanomais būdais. Todėl priminime ir paminėjau, jog tu esi visata ir jos unikalus aspektas – unikalus jos centras (nors ir kiekvienas kitas – sau visada yra centras, nes visata yra beribė). Tad didžiausios iliuzijos pavadinimu „riba‘ atsukimas ir priėmimas kita puse – perkels į beribiškumo būseną – tobulą balansą su visu tuo, kas yra – visu tuo, kas esi.

Ir pajautęs šią susilygiavimo su viskuo būseną – tu galėsi laisvai pakreipti tėkmę norima linkme, nes juk tu su viskuo judi tolygiai – jokio pasipriešinimo. Tai puikiai iliustruoja rytų kovos menų, kaip „tai chi“ ar „aikido“ analogija: kuomet meistrą atakuoja su didele jėgos mase – jis su savo jėga nesipriešina – jis maksimaliai susilygina su atakuojančia jėga ir tuomet, net menkiausias jo judesys – gali pakreipti tą jėgą norima linkme. Kitaip sakant: meistras panaudoja oponento jėgą prieš jį patį, net jei oponentas daug stambesnis ir ta prasme „stipresnis“. Susilyginimas su jėga – neutralizuoja visą jėgą ir nebelieka jokios masės – jokio pasipriešinimo. Meistras priima dalykus tokius – kokie jie yra, ir jiems leidžia jam pasitarnauti. Ir kūrinijoje nėra tokio dalyko, kuris nepasitarnautų tikram meistrui.

Taipogi – šioje būsenoje negali egzistuoti jokios pretenzijos kūrinijai, bet koks reikalavimas ir teisimas panaikina šią būseną, nes tu vėlgi pasiduodi atskirumo iliuzijai. Suderintoje būsenoje – viskas pasireiškia sinchroniškai, lygiai taip pat į tai įeina ir tavo valia – tai tarsi šokis.

Tad gali meistriškai išnaudoti pačias didžiausias abejones, pačias didžiausias stingdančias iliuzijas taip, jog per tai leistum sau sugrįžti į pačią meistriškumo šerdį – nesupančiotą protą, kuris visada su viskuo teka tolygiai. Tuomet šioje neutralioje būsenoje – pajausi ir natūralų įkvėpimą, kuris visados gyvuoja išvien – tavo šerdyje. Tai tavo Tikroji Valia, kuri visada integruota, ir per kurią tu reiški unikalųjį viso to, kas yra, aspektą. Tad tavoji valia yra nenuginčijama – kaip ir tavoji egzistencija, be kurios – viskas nebūtų viskas. Ir tuomet gali atpažinti, jog tai nepriekaištingai įeina į viską ir viskas įeina į tai ir TAI yra tikroji vienovė. Ir visi iki tol išgyventi paklydimai – iš tiesų yra kelias į aukštesnį to realizavimą: kuomet patikrini tai, kas „neesi“, kad įgautum jėgų drąsiai pripažinti tai, kas esi. Tuo momentu į šį tavo “esu“ įeina ir visi iki tol suvokti „neesu“ ir tai tampa tavo pilnoji – praturtinta patirtimi „ESYBĖ“.

Tačiau grįžtant prie šio susilyginimo su savo tikrąją esybe – daugumą dar sustabdo ne tik sąstingio iliuzija, bet ir pats suvokimas, jog jie yra visagaliai ir pilnai atsakingi už savo kuriama tikrovę. Dauguma atitolusių nuo savo centro individų išsigąsta savo galios „čia ir dabar“ – be didelių pastangų pakeisti visą savo tikrovę. Dar kitiem – iššoka per amžius įkalti apibrėžimai, jog „tai per daug paprasta, kad būtų tiesa“, arba „aš to nevertas“. Na, pakankamai prisikentėjus vis tiek nebus kur dėtis, kaip tik priimti paprastą tiesą. Tačiau gali būti drąsus, ryžtingas ir sąmoningai pakeisti šį „vergo apibrėžimą“- ir toliau būti pilnaverčiu kūrėju, kuriuo visada ir buvai. Nepamiršk – tu visada esi vertas būti pilniausiu savimi – jokios kaltės – jokios gėdos. Tai tavo prigimtinė teisė – tai tavo šventas įgaliojimas ir jį paliudija absoliutus bei amžinas faktas, jog Esi ir tu tai žinai. Gali nuo to sąlyginai pasislėpti ir kaip matai – mes tapome šio amato meistrai, tačiau visa tai – vardan stipresnės savirealizacijos. Ir šioje vietoje dar reiktų priminti, jog pozityvi energija ir tame tarpe „pabudimas“ – savo mechanikoje yra Paprastas – tai tarsi įspausta spyruoklė ar įtempta lanko styga, kurią tereikia paleisti. Na ir kuo stipriau įtempta strėlė – tuo stipriau ji skrenda (susiek tai su „slėpimosi nuo savęs meistriškumu“).

Be viso to, šis atnaujinantis „sąstingio“ transformavimas, gali padėti daug greičiau progresuoti meditacinėse praktikose, kuomet sėdi tobuloje padėtyje, o protas to nepripažįsta ir laukia ateinančių stebuklų. Tad savo meditacijoje atpažink: jog sulėtėjimas yra pagreitėjimas, jog laiko stojimas yra viso laiko turėjimas, nes visas laikas egzistuoja viename momente. Atpažink, jog siauros dėmesio inercijos nusilpimas – leidžia dėmesiui apšviesti viską ir tuomet gali drąsiai rinktis kelią, kuriuo iš tiesų nori keliauti. Gali tai išreikšti žodžiu, pvz: „tai aš“, gali tai išreikšti gestu – esmė ta, jog savyje turi išjudinti šią sustojimo iliuziją – išversti sau visas ribas į jungtis – pokytis bus akivaizdus. Ir visada – visada ir visaip gali grįžti ir bet kuriuo atveju – ankščiau ar vėliau grįši į šią neutralią savasties būseną, nuo kurios viskas prasideda. „Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, kokia bus mūsų pabaiga? Jėzus tarė: Argi radote pradžią, kad ieškotumėte pabaigos? Juk ten, kur yra pradžia, bus (ir) pabaiga. Palaimintas, kuris stovės pradžioje, ir jis pažins pabaigą, ir neragaus mirties.“

Gerų meditacijų ir dar geresnių transformacijų!

Kiti Įrašai

Absoliuti Tylos Galia

Labas Kas yra Dievas? Kas yra besąlyginė meilė? Kas išties esi tu? Išties tai yra už 5 pojūčių, žodžių, minčių ir vaizduotės. Tik tai sąmoningame tyliame buvime gali tai pažinti tiesiogiai. Kai suteiki sau tylos/rimties tiek išoriškai tiek viduje –

Skaityti
Paulius Daukšas Budimo Kanalas

AŠ ESU (meditacija)

Laba, išverčiau vieną labai paprastą ir tuo pačiu labai gilią „bashar’o“ pravestą meditaciją. Tai yra stiprus pabudimo įrankis – stiprus esmės priminimas ir papildomos įžvalgos, kurios padės tai geriau įsisavinti. Įspėju, kad tai gali stipriai išnešti protą, bet nuneš ten,

Skaityti
Paulius Daukšas Budimo Kanalas

Fizinė Tikrovė – Įžeminimas

Štai pribrendo labai aktuali tema – tema apie mūsų fizinę tikrovę. Tad pasistengsiu išgryninti suvokimą: apie ką ši patirtis ir kokia jos padėtis bendrame (sakykime „dvasiniame“) kontekste. Tad visų pirma: „fizinė“ tikrovė nėra atskira nuo „dvasinės“. Jau daugelyje ankstesnių temų

Skaityti