Nuovokumas yra pastovus vyksmas įtraukiantis viską, kas gali būti suvokiama, bet iš esmės visi santykiniai suvokimai sueina į vientisą nuovokumą apie patį nuovokumą.
Viskas randama nuovokume ir viskas liudija nuovokumą, reiškia visos patyrimo formos yra nuovokumo atspindėjimas.
Kai nuovokumas yra palaikomas ties pačiu nuovokumu – realizuojama absoliuti laisvė nuo visų santykinių patyrimų, kurie priklauso vientisam nuovokumui.
Visgi pats nuovokumas yra pagrindinė savybė, kuri pasireiškia tyrai savasčiai, o ji yra absoliučiai laisva, net nuo pačios nuovokumo savybės.
Nubudimas šioje realizacijoje leidžia patirti nepajudinamą stabilumą ir nepriekaištingą gyvenimo darną.
Ir nubudimas ar užmigimas nekeičia šios tobulos tikrovės, kinta tik jos patyrimas.
Dabar esi šiame nuovokume ir visa galia rinktis kaip save patirti yra tavo.
Gali inykti skirtingų patyrimo formų pasaulyje, užmiršti nuovokumo vienybę ir susipainioti arba gali matyti, jog visas įvairovės pasaulis yra vientisas nuovokumo atspindys, kuriame vyrauja natūrali harmonija.
*
Kai sapnuojame ir nežinome, kad sapnuojame, būna, kad sutinkame sapno veikėjus, kurių labiausiai bijome ir tada iškarto darome viską ką galime, kad nuo jų pabėgt ar kažkaip su jais susidorot.
Bet tai tavo sapnas, tai tu, nėra nieko atskiro, viskas praeina kaip sapnas ir tavo sąmonė lieka, visad tyra.
Tas pats ir pasaulietinėje „būdravimo tikrovėje”, kuri yra tik kitokio tipo sapnas mūsų vienoje beribėje sąmonėje.
Beribė sąmonė ir jos palaiminga ramybė yra tikroji nekintama tikrovė.
Tad kai sutinki savo siaubą, suvok, kad tai tavo bendrai kuriamas sapnas ir tuomet siaubas savu akordu integruosis bei išnyks palaimingoje ramybėje.
O jei neišeina ar ne visada išeina sapno priimti kaip sapno – pratinkis viską pasitikti su taika, atjauta, meile ir gerumu, kuriame slypi didžiausia transformacinė galia.
*
Nuo seno Kinu išminčiai siekė nurodyti į absoliutų ir neaprėpiamą principą/tvarką/natūralų kelią, su kuriuo sąmoningai susilygiavus yra realizuojama nepriekaištinga gerovė.
Šį principą jie įvardino kaip Tao (tariasi Dao), o aš dabar tai dažnai įvardinu kaip Visuotinę Darną.
Tad Visuotinės Darnos negali užčiuopti ar išskirti, nes ji be pradžios bei pabaigos ir yra tobulame susilygiavime su viskuo.
Ir visgi tai Visuotinė Darna, kuri nepriekaištingai juda kaip viskas ir viskuo pasirūpina.
Žinant tai ir gerai į šį faktą atkreipiant dėmesį – tu gali pradėt jausti šios darnos beribę galią bei malone esamajame momente ir tada leisti jai be pastangų atskleisti tavo didžiausios gerovės kelią.
*
Sąmoningas meilės suteikimas ir priėmimas:
Kada tik pastebi ateinant smerkiančioms ar nerimastingoms mintims ir sunkioms emocijoms bei reakcijoms – matyk tai kaip paklydusių šešėlinių įspaudų šauksmą gauti meilės, kuri jiems nebuvo suteikta arba kurios jie patys nesugebėjo priimti.
Tad tuomet sąmoningai atsakyk kažką nuoširdaus pagal šias gaires: ačiū, kad pasirodei, viskas gerai, aš tave matau, aš tave jaučiu, aš tavęs klausau, aš tave suprantu, aš tave apkabinu, aš tave myliu, myliu, myliu ir dabar mes galime būti meilės vienybėje.
Ir svarbiausia – suteik sau akimirką išties nuoširdžiai tai pajausti.
O santykyje su kitais žmonėmis, jei šešėliai iškyla, tu palaikai mylinčią erdvę ir žmogus ima, bet nepriima tavo meilės (lyg kristų į bedugnę) – tuomet tai pastebėjus nesekink savęs ir palik tokiems žmonėms erdvės bręsti būnant su savimi.
*
Kokį įspūdingą paradoksą bei iššūkį susikūrėme, iš kartų į kartas formuodami savas tapatybes, kuomet pamatinė tiesa, kuri yra beribė savastis, buvo visiškai pražiopsota.
Dabar bandant supažindinti su šia paprasčiausia tiesa, visos ribotumo idėjomis grįstos tapatybės ima drebėti, priešintis ir pasimesti.
Bet tai yra gerai, nes šis pasimetimas jau ir taip yra ūmėjanti kasdienybė, kurią tiesiog išmokome meistriškai maskuoti; tad sudrebinkime tai iš pamatų ir pradėkime nuo pradžios, kurią pražiopsojome.
Išties palaiminti, kurie gyvendami šioje žemėje ryžtasi save atsekti iki savo tikrosios pradžios be pradžios – beribio šaltinio, nes būtent tai leidžia patirti išties stabilią gerovę šioje unikalioje patyrimo arenoje.
Ir labai dėkoju tiems, kurie seka mano žinutes, randa kantrybės su jomis susiderinti ir galiausiai ryžtasi jas pritaikyti bei busti savo šerdyje.
Jūs esate fantastiškai ypatingi ir vertingi!
Ačiū.
*
„Tapti Niekuo” yra didžiausias vengimo arba siekimo košmaras iš susitapatinimo su idėjomis; tačiau įsisąmoninimas, kad tu savaime ir visada esi Niekuo anapus visų idėjų, net apie „nieką” – yra rojaus patyrimas žemėje.
*
Esatis yra viena ir beribė, tad ji neturi jokių iššūkių, tačiau savyje pačioje ji susikuria iššūkių patyrimą, kad įvertinti savo beribę malonę ir savastį.
Tu Esi Ši Esatis.
Tad Mėgaukis Pilnai.
Esu linkęs matyti ir pripažinti savo abejingumą, nes tai leidžia mano įžvalgai plėstis, o su lyg tuo ji tampa vis tikslesnė ties kiekvienu specifiniu dalyku. Esu linkęs sutikti sunkumus, todėl mano kelias lieka lengvas. Esu linkęs praleisti savo ar kitų
Visi dalykai yra santykiniai, Tik tas, kas nėra dalykas – yra absoliutus, Mažas susimaišymas gali duot impulsą pakeisti kryptį, Tačiau didelis susimaišymas gali duoti impulsą pabusti tarp visų krypčių. Čia randasi visuotinė darna. Kliedesio pagrindas yra santykinį laikyti absoliučiu. Pavyzdžiu:
Nesąmoningumas yra sapnas iš kurio pabundame, nes už visų atrodančiai nesąmoningų veiksmų bei reakcijų slypi dar neįsisąmoninta intencija. Pavyzdžiui meilėje, mylėjimesi ir mene viskas vyksta spontaniškai ir stichiškai – iš tyro vidinio impulso, kurį interpretuoti bei dalinai suprasti galime tik
