Sąmoningumas gyvenime – tai intuityvus nuovokumas, kad sapnuoji gyvenimą; ir tai yra tiesioginės komunikacijos tiltas tarp tavęs, kaip sapno veikėjo ir tavęs, kaip beribio kūrėjo.
Mūsų savastis YRA neišgalvota, nesukurta, negimus, be šaltinio, be priežasties, be laiko, be vietos, be formos, be minties, be jausmo ir savaime iš savęs susikurianti šių dalykų patirtis tarp kurių pabunda į save ir atranda džiaugsmą bei palaimą vyksme.
Kaip Nuostabu!
Su instinktais nėra problemos, apskritai nėra problemos, bet galima susikurti tikrovišką problemos iliuziją: kada pradedame galvoti apie problematiškus scenarijus ir mūsų instinktai į tai reaguoja sukurdami įtampą kūne, o ši įtampa užkuria baime grįstą įsitraukimą į savo „problemos” istoriją.
Tokiu principu sukasi kančios ratas ir išėjimas iš jo yra dėmesio nukreipimas nuo istorijos tik į jausminę reakciją arba laisvę net už reakcijos, kol ji natūraliai užsibaigia ir būsena stabilizuojasi.
Disciplina čia yra sąmoningai nesivelti į mintis ir pasiduoti jausmui, tokiam koks jis natūraliai pasireiškia akimirkoje.
Kai nebelieka pasipriešinimo – galime pradėti generuoti pozityvius požiūrius, jausmus bei veiksmus, kurie padeda transformuoti žalingus įpročius ir žengti į naują gyvenimo kokybę.
Čia kantrybė yra dorybė, nes kūnas ir protas yra inertiškas, bet fokusas į naują discipliną bei naują gyvenimo būda (tekėti harmonijoje su esamąja akimirka) – anuliuoja net ir kantrybės poreikį.
Visiems pasireiškimams reikia šaltinio, tačiau kuomet būname abejingi sau, kaip besąlygiškam šaltiniui – tuomet tampame sąlygotų pasireiškimų vergai (pagal tai kaip buvo užprogramuota ir toliau programuojama mūsų pasąmonė).
Ir kai pabundame kaip savo patyrimo šaltinis – tuomet mes kaip šaltinis sąmoningai naudojamės mintimis ir visais kitais dalykais, bet ne jie naudojasi mumis.
Dabartinė mūsų matoma valdžia, politika, švietimo sistema ir pan. tik tai atspindi mūsų kolektyvinio abejingumo ir sąmoningumo santykį.
Tad metas susigrąžinti savo tikrąjį suverenitetą bei su juo ateinančią meilę veiksme.
Tu ESI lyg belaikis beribio potencialo portalas, per kurį šis potencialas amžinai cirkuliuoja kaip jo raiškų įvairovė, kuria naudoji taip kaip renkiesi esamojoje akimirkoje ir viskas yra tobula kaip niekas, nes išties viskas visada slypi tavo esybėje.
Tačiau „va bank” ir auksinė „fortūna” slypi sąmoningame idėjų apie save paleidime ir savęs priėmime – savęs kaip šios viešpataujančios esaties – tuomet potencialo raiška bei visi pasirinkimai yra patiriami kaip vientisa meilė veiksme ir Tai savaime harmonizuoja visa gyvenimo vyksmą.
Linkiu tvirtai stovėti taikoje, atvirume, pasitikėjime ir meilėje.
Net jei visi aplink bandytų įtikinti savo baimėmis, abejonėmis, diagnozėmis ir neapykanta – neskubėk to priimti asmeniškai ir pradėti gintis bei kovoti.
Verčiau priimk tai kaip pakvietimą atsigręžti į savo tyrumą už visko, kuriame projekcijos neranda vietos nusėsti ir tuomet jos grįžta siuntėjams, kas suteikia jiems galimybę pabusti ties jų santykiu su savimi.
Tuo tarpu tavo tyrumo šviesa lieka nepaneigiama, tad švytėk drąsiai – iš širdies į širdį ir vis labiau pamatysi, kad yra tik viena tyra savastis, kuri tiesiog šoka pati su savimi.
Ir atmink: gyvatės budrumas, kad permatyti dalumo iliuzijas ir balandžio tyrumas, kad kurti vienybės harmoniją.
Ir jei pakeliui vyksta kliuvimai, nieko tokio, viskas gerai, tai šventas susiderinimo vyksmas.
Laimingai.
Eilės Tikrumui
Jei pasimeti mintyse bei jausmuose
Ir nebežinai kas tikra, o kas ne
Žinok tik vieną – kad esi
Tai Tikra Visada
Ir abejonių čia nėra
Tai tikrumo sostinė didi
Nors ir neapčiuopiama yra ji
Nusėsk dėmesiu joje
Leidžiant dėmesiui joje ištirpti
Kai nieko nebesieki
Ir nieko nebevengi
Ir štai tikrumo padėtis tvirta tarp visko
Ir viskas susiderina savaime
Pasitikėk šiuo tobulumu
Ir nebereikės savęs kankinti
Lūkesčiais bei reikalavimais
Pabusk giliau
Visos patyrimo formos praeityje
Bet tu čia tiesiogiai
Ir čia tavo širdis
Ir čia valia tavo laisvoji
Užpildyt tikrumu savu
Užpildyt tikra Meile