Sąmonę Plečiančios Žinutės

Alchemijos Esmė
Kartais intensyvūs procesai, per kuriuos eina kūnas ir asmenybė, veda iš susitapatinimo su jais – atgal į savasties ramybę, kuri nėra apribota jokių procesų.
Tačiau iš kitos pusės – budimas šioje savastyje ir intensyvina tuos procesus, kad abejingume susiformavusi tapatybė būtų performuojama į glaudesnį ryšį su šia tyros savasties būsena.
Tad verta priimti abi puses: ir intensyviai ramią šaltinio begalybę ir jausmingai žmogišką transformacijos dalią.
Kai atrandame balansą šioje visumoje ir su meile palaikome erdvę šios alchemijos vyksmui – atrodantys skirtingi pradai savaime sueina į glaudesnį ryšį, kuriame atsiskleidžia nepriekaištinga vienovė.
Ir žmogiška evoliucija tęsiasi toliau bei viskas patiriama dar pilniau, bet tuo pačiu nebėra tapatybės, kuri kaip nors tam prieštarautų; tik beformė savastis ir jos meilė judanti per formą.
Tad ar renkiesi būti taikoje su dalumo paradoksu?
Jei tai renkiesi visa savo esybė – tu savaime viešpatauji vienovėje.
Šis pasirinkimas visada tavo.
Viena Esatis yra lygi Beribei Meilei, kuri visad susitinka pati su savimi; per visus skirtumus, susidvejinimus bei paradoksus.
Tad priešybės neprivalo būti patirtos prieštaroje ir konflikte, tačiau net jei taip pasireiškia – gali žinoti, jog susitikimas konflikte vis tiek yra tam tikras meilės laipsnis, kuris atveria galimybę santykio evoliucijai.
Santykio evoliucija – tai beribės meilės kultivavimas.
Maldos šerdis – tai atvirumo būsena, kurioje priimi malonę, kurios pilnas palaikymas visada su tavimi.
Kitaip sakant – nėra daugiau negu yra duodama, viskas slypi tame pačiame esaties momente, todėl manyti, kad „trūksta” ir prašyti daugiau palaikymo dažnai būna mažiau produktyvu negu atsivert beribiam palaikymui kuris visada čia pat.
Tyrame atvirume/nuolankume/atsidavime išnyksta svetimumo iliuzija ir išryškėja vientisas malonės nepriekaištingumas.
Prisirišimas prie savo siaurų lūkesčių ir reikalavimas juos išpildyti tik savo numatytu būdu yra labai opus įprotis, kuriuo save apvagiame nuo tikro gyvenimo džiaugsmo, kuris slypi natūraliame gyvenimo vyksme.
Tad kviečiu vis pastebėti tą iškylantį vidinį argumentą prieš savo natūralią gyvenimo tėkmę ir tuomet jį paleidus – harmonizuotis su tėkme.
Kažkas įvyko ne taip kaip tikėjaisi?
Na ir kas?
Tai tik tai, kas įvyko, kas aktualiausio seka dabar?
Tik tiek.
Mėgaukis pačiu vyksmu, juk visa laimė slypi šiame mistiškai magiškame gyvenimo tęstinume.
Ir žinoma – jauskis laisvai planuotis, kultivuoti intencijas, siekti tikslų, tačiau tuo pačiu lik atvirume, lankstume ir harmonijoje su kiekviena nauja akimirka.
Mėgaukis.
Perspausta vyriška energija mūsų visuomenėje sukūrė disbalansą, kuomet išskirtinis fokusas į išsikeltų tikslų realizavimą, apakino nuo pačio proceso grožio bei integralumo.
Kitaip tariant – tai numatytos tvarkos forsavimas fokusuotas į „ką”, o ne į „kaip” ir šiame disbalanse – „kaip” gali tapti labai žalingas ir išties nepateisinantis „ką”.
Todėl dabar naudinga atstatyti balansą daugiau dėmesio skiriant į: KAIP MYLINČIAI bei integraliai su organiška gyvenimo tėkme mes galime judėti siekiant savų tikslų?
Kai pasirūpiname, jog mūsų esamajame procese būtų pilna meilės – tuomet geriausi rezultatai seka natūraliai ir tuo pačiu dažnai pranoksta mūsų įsivaizdavimą – kas mus ir plečia į savęs atradimo džiaugsmą.

IŠ ESMĖS, AŠ NORIU BŪTI IR MYLĖTI – TAIP IR RENKUOSI – TAIP IR YRA, IR TAI SKLANDŽIAI VEDA PER VISKĄ ❤

Tavo giliausia savęs kaip visad esamo savęs nuovoka yra tavo amžina Dieviška Kibirkštis.
Nepriklausomai kiek tai pastebėjai ir kiek ne, kiek tai prisimeni ir ne – tu visada buvai tu, per visą amžiną kaitą.
Savyje talpini beribį kūrybos potencialą ir savaime jį reiški nuolat keičiant savo patyrimo formą, o toje formos kaitoje ir suvoki save, kaip save.
Ir šios tyros savasties suvokime – tu visad turi laisvę rinktis; tai tavo didžiausia galia.
Taip visada buvo ir bus, nes tu esi ir yra tik nepriekaištinga esatis.
Tad brangink save, tavo vertė absoliuti, kaip ir tavo pajautimas bei pasirinkimas.
Nes kad ir kaip pasirenki būti – tu besąlygiškai išpildai esaties paskirtį, kuri yra šios beribės esaties raiška bei pažinimas.
Daugiau gėrio ateina savaime, kai pilnai gyvename gėriu, kuris slypi esamojoje akimirkoje.
Beribis gėris slypi ne kur kitur, kaip tik šioje akimirkoje, kuri ir yra viskas, kas yra; tad kur mes taip intensyviai lekiame?
Naudojam beribį gėrį, kad nuo jo bėgti, tikintis jį rasti kažkur kitur, kur jo nėra – įspūdinga!
Žiūrim į savo sąlygotas projekcijas ir patikim, kad vis kažkas negerai.
O kur ta vaikiška nuostaba, smalsumas ir viską persmelkiantis smagumas su paprasčiausiomis gyvenimo smulkmenomis?
Ten pat kur ir tu – esamos akimirkos šerdyje.
Didžiausia dovana visada čia pat, laukia būti išskleidžiama per esamos situacijos įvertinimą bei nuoširdų jos panaudojimą.
Jokie pasiekimai neatneša tikros laimės jei nepuoselėjame intymumo su esama akimirka.
Kiekviena akimirka yra ta ta pati viena akimirka iš vis kitokios perspektyvos.
Esamoji akimirka yra absoliuti, amžina ir beribė, todėl kiekviena patyrimo akimirka joje yra unikaliai tobula.
Tad visa laimė slypi sąmoningame akimirkos sutikime, kaip be galo nuostabiausios akimirkos, kuria tuo pačiu ir esi.
Sąmoningumo Šerdis:
Yra populiarus išsireiškimas „vienintelis pastovumas yra pokytis”; tad aš dabar noriu tai pagilint: pats pokytis savo šaknyje yra mūsų sąmoninga gyvastis, kuri tik ir liudija kintančius reiškinius.
Ši sąmoninga gyvybė, kuria ir esi – iš esmės liudija tik save, tačiau ji gali įtikėti, kad liudija tik atskirus reiškinius ir tame tarpe save, kaip sąlygotą reiškinį.
Kitaip tariant – tavo viską apimanti savastis gali tapatintis su žmogiška asmenybe ir jos ribota pasaulėžiūra.
Tačiau taip pat mes galime rinktis permatyti viską ir per viską liudyti savo beribį pradą.
Tai reiškia: tiesiog suvokti, kad viskas, ką suvokiame yra mūsų nuovoki savastis.
Tada iškart pasikeičia patyrimo kokybė – viskas gali būti patiriama kaip sąmoningas sapnas arba viską įtraukianti meditacija.
Tai yra sąmoningumo šerdis, kurioje slypi visas džiaugsmas ir visos kitos savybės savo beribiškume.
Ir tuomet, palaikant tokį sąmoningumą – visos reikiamos bei trokštamos savybės savaime ima skleistis tavo gyvenimo sapne.
Kiti Įrašai

Tyrumas Ir Malonė

Labas tyrume, labas iš visos širdies. Esu visiškai čia, amžinai čia dėl besąlygiškos meilės, džiaugsmo, tarnystės ir įvertinimo. Pastebėk savo šventą kvėpavimą, pastebėk, koks jis geras, ir pastebėk, kad kiekvienu įkvėpimu siunti žinią visai kūrinijai, kad VISKAS YRA GERAI. Viskas

Skaityti

Vieninga Galia Slypi Paradokse:

Esu linkęs matyti ir pripažinti savo abejingumą, nes tai leidžia mano įžvalgai plėstis, o su lyg tuo ji tampa vis tikslesnė ties kiekvienu specifiniu dalyku. Esu linkęs sutikti sunkumus, todėl mano kelias lieka lengvas. Esu linkęs praleisti savo ar kitų

Skaityti