Esminė Dvasinė Praktika

Dorybės signalizavimas (virtue signaling) – skelbimasis bandant parodyti, kad esi geras ir teisus kažkieno blogo ir neteisaus atžvilgiu – kas iš esmės yra tik svetimumo iliuzijos tankinimas ir negatyvaus bei bėdas kuriančio ego stiprinimas.
Tačiau tokiu pačiu principu juk mes kovojam ir su savo paties ego(„vidiniu blogiečiu”) ir taip paradoksaliai vis panašesniu į jį tampame.
Tad kad sugrįžti į harmoningą balansą – įprask matyti mažyti nekaltą vaiką už visų kaukių, įprask matyti viena tyrą širdį visuose kūnuose ir pasižiūrėk koks išties yra tavo santykis su visuma, kuri esi.
Ir tai nėra žalingumo teisinimas, anaiptol – toks matymas ir meilė gali geriausiai pasirūpinti sveiku balansu.

***

Dalumo iliuzijoje tikrovė atrodo paradoksali ir kartais prieštaringa, bet natūraliai – tai yra meilė, nes tikrovė (kuri yra iliuzijos šaltinis) yra vientisa (nedaloma), todėl dalumas išties yra vienio saviraiška dėl savęs.

Spalvos slypi šviesoje, šviesa tamsoje, tamsa šviesoje ir viskas kartu, kaip niekas atskirai – tai neapreiškiamas vienis ir jo tobulai balansuojama meilės/darnos/dramos/intrigos/romantikos ir viso kito išraiška.

Linkiu įsisąmoninti šį principą, pritaikyti savo gyvenimo reikaluose ir būti taikioje palaimoje.

***

Absoliutus tobulumas slypi viskame, net ir santykiniame klydime bei tobulėjime, nes tai viena tobula esatis.

To matymas atlaisviną naštą, išryškina visuotinę darną ir neša laimę, tačiau per kompleksines žmogiškas patirtis – mes įpratome save nuo to apakinti ir kentėti.

Taip gimsta poreikis dvasinei praktikai, kuri yra sąmoningas tobulumo atpažinimas kiekvienoje akimirkoje – tiesiog leidžiant jai būti tokiai, kokia ji natūraliai yra.

Tobulumas yra beribis, praktika irgi, nes kiekviena akimirka yra nauja ir verta šviežio atpažinimo/įvertinimo/pasišventimo.

Skirtumas tik tas, jog su atkaklia praktika – ji tampa vis labiau sava, natūrali ir palaiminga.

Ir atmink, kad ir kokioje atrodančioje nelaimėje save ar kitus rastum – viskas be išimčių priklauso tobulam virsmui, kurį supa beribė malonė.

***

Kai voras audžia tinkla jis juda iš tinklo centro į periferiją ir iš periferijos į centrą, pirmyn ir atgal ratu – taip glaudinant bei tvirtinant ryšį tarp centro ir periferijos.

Juk panaši ir mūsų darna, tik tiek, kad tikrasis centras yra be-centrė savastis.

Aktualu tai žinoti, o tam reik panašiu (voro) principu periodiškai dėmesiu sugrįžti į beformę savastį.

Nes jei grįžtame tik iš vienų apibrėžimų į kitus, na, tuomet ryšys su tikruoju centru nėra stabilus, kaip ir nėra atspindintis mūsų tikrąją laimę.

Bet veikimas per visus santykinius centrus puikiai veikia, tik reikia susilygiuoti su tikruoju savimi, kad aiškiai tai liudyti.

***

Pilnai gyvenime ir visiškoje laisvėje nuo gyvenimo:
Priėmimas = paleidimas, kaip ir paleidimas = priėmimas, taip ir integracija = peržengimas ir peržengimas = integracija.
Tad nesvarbu nuo kurio galo pradėsi – tikslas nubusti vienybėje su tobula gyvenimo tėkme.
Ir kai susipažįsti su to skanumu – praktika gali būti dar paprastesnė – tik prisiminti faktą, kad viskas savaime priimama ir paleidžiama, integruojama ir peržengiama natūralioje gyvenimo harmonijoje, o tau telieka pilnai mėgautis šiuo stebuklingu virsmu, nes tu pilnai jame ir tuo pačiu metu visiškoje laisvėje nuo jo.
Tai staigi bei išlaisvinanti realizacija, tačiau tam, kad ji įsivyrautu visuose gyvenimo kontekstuose – ja reikia uoliai puoselėti.
Tad panaudok situacijas, kad realizuotum jų nepriekaištingą tikrovę.

***

Mumyse slypi aukščiausia palaima, kuri viską harmonizuoja ir yra visada pasiekiama bei neišsenkanti.
Ji slypi tavo tyroje esatyje, prieš bet kokius esaties apsireiškimus.
Tačiau per giliai įsitraukus į apsireiškimus, dėmesys tampa abejingas ir pasiklystantis šio abejingumo įsuktose dramose bei jų sureikšminime.
Todėl, kad atkurti šią esaties palaimą, turime vėl ir vėl valingai grąžinti savo dėmesį į jo šaltinį ir pabūti ties juo – tiesiog pasiduodant esaties malonei, kuri visada čia.
Taip įprantame teikti prioritetą šiai viską vienijančiai esaties tiesai, kad ir kaip kompulsiškai užgožtų atskira tapatybe bei konfliktu grįstos emocijos ir mintys – tiesiog valingai būni atpažinime, kad tai nekeičia esaties ir tobulos taikos bei palaimos, kuri slypi joje.
Galiausiai buvimas su vientiso šaltinio tyrumu persveria viską, kas atrodė svarbiau už Tai ir tuomet atsiskleidžia visuotinio viešpatavimo spindesys.
Tad iškylančių iššūkiu sprendimai nėra tiek daug kelias į palaimą ir taiką, kiek taika ir palaima yra kelias į iššūkių sprendimus – tad pirma būk taikia esatimi, o tada visa kita.
Ir vėlgi, jokios aplinkybės tam netrukdo, tad kada tai žinai – tai tik laisvos valios reikalas nubusti esatyje.
Kiti Įrašai

Kelias į Satsang’ą

Išties nėra žodžių tiesai. Nėra ir neteisingų žodžių. Tačiau patys žodžiai bus apgaulė jei nepasigilinsim kas ir kam juos sako. Galima sakyti, jog tyla yra tyriausias tiesos veidrodis, tačiau jei tai asmens tyla, tai ji atspindės tik tai ribotą asmenį.

Skaityti
Paulius Daukšas Budimo Kanalas

Didysis Procesas ir Didžioji Visagalybės Jėga

Sveiki, ši tema yra ankstesnių temų pratęsimas – skirtas gyliau pažvelgt ir susivokt, jau anksčiau minėtą „Didįjį Procesą” ir jo dalį, kurioje dabar randi save. Tai yra ši inkarnacinė gyvenimo patirtis, kuri yra be galo limituojanti suvokimą to,  kas iš tiesų esi. Jau ankstesnėse

Skaityti