Sakau labas vienai begalybei, kurią visi išreiškiame.
Mano patyrime: pasaulis pasireiškia, nes pirmiausia aš esu ir kiekviena diena tai mano tikrosios natūros bei jos giliausio troškimo atsiskleidimas/išpildymas.
Mano darbotvarkės šiame pasaulio sapne apibrėžimas labai paprastas:
Matyti kaip viskas yra tobula.
Sekti savo širdies vedimu.
Jaustis be galo gerai.
—
Matau, jog būtent taip galiu būti naudingiausias visiems ir viskam. Taip pat esu tikras, jog ši darbotvarkė gali puikiai veikti ir tau – išmėgink, kad ir vienai dienai, o tuomet parašyk man atsiliepimą.
Tai taipogi gali išryškinti daug kontrastuojančių dalykų – tavo sąlygotas protas tave gali gąsdinti, kad kraustaisi iš proto, kas dabar bus ir t.t.
Tačiau man dabar akivaizdu, jog tie sąlygoto proto žaidimai ir yra tikrasis pamišimas: eiti prieš savo tikrąją natūrą, kasdien daryti tai, ko nekenti, kad likti saugiu savo susikurtame kalejime ir tuomet skleisti toksišką energiją į pasaulio atmosferą. Ar tai sveiko proto padarinys?
Aišku galime sakyti, kad jau gimėme tokioje sugedusioje sistemoje, tačiau tai turėtų mus tik dar labiau įkvėpti peržengti tas visas sąlygoto proto iliuzijas ir dar pilniau pasišvęsti savo vidinei tiesai, kuri tuomet ir persvertu pasaulio pamišimą.
—
Pasidalinsiu galingu suvokimo momentu savo gyvenime:
Esu turėjęs ne mažai akimirkų kai nebenorėjau daugiau čia būti ir taip pat turėjau akimirkų, kada išties jaučiau mirties alsavimą šalia. Šalia viso to aš jau turėjau matymą ir išjautimą, jog esu amžina esybė ir šis gyvenimas tai sapnas.
Tad tais momentais kai nebenorėdavau čia būti – aš sau sakydavau, jog aš geriau mirsiu nei išsižadėsiu savo širdies kelio bei pašaukimo įnešti kuo daugiau šviesos ir meilės į šį pasaulį. O tais momentais kada jau pati mirtis mane pasiimdavo – aš sakydavau, jog atiduosiu visą savo širdį jei tik man dar bus duota laiko čia pagyventi.
Ir taip, anapusybė man nėra kažkas svetimo, aš puikiai žinau, kaip ten gera būti, tačiau per savo kasdienę dvasinę praktiką bei veikimą ties savo aukščiausiu įkvėpimų aš ištirpdžiau iliuzinę ribą tarp šiapus ir anapus – todėl dabar nebesvyruoju ir gyvenu pilnatvėje kiekviename patyrimo momente.
—
Ar išdrystum tokiam pokyčiui savam gyvenime? Aš galiu tave palydėti ir perėjus visą kelią mes stovėsime kaip vienas.
Tad duok žinot jei išties jauti šį kvietimą. Ir nesirūpink dėl pinigų – gali matyti, jog šios kelionės tai yra leidimas sau pagaliau atsiverti tikrai gausos tėkmei (kalbu iš patirties). Tavo giliausias įkvėpimas tai tavo intuityvus žinojimas, jog tu turi viską ko tau reikia, kad judėti ta kryptimi ir viskuo kitu jau yra pasirūpinta.
Bet kuriuo atveju – ačiū už dėmesį ties šia žinute, linkiu tau didžiausios laimės)))
