Šaltinis yra tyra sąmonė, kuri yra anapus erdvėlaikio bei proto fraktalizacijų.
Ši sąmonė yra suvokiama kaip paprasčiausias suvokimas, kad esi ir tai apima viską, todėl tai taip pat yra laisvė būti taip, kaip renkiesi būti.
Su ta pačia sąmone mes susikuriame ir „pragarą” ir „rojų”, tik „pragaras” būtų sąmoningumo ties sąmone stokojimas, o „rojus” būtų sąmoningumo ties sąmone sutelkimas.
Tačiau šioje giliai žmogiškoje patirtyje mes taip įpratome projektuoti įvairiausias nepageidaujamas iliuzijas, kad tai tampa išties didus iššūkis tai apsukti ir sugrįžti į vis pilnesnį susilygiavimą su savo Dieviška sąmone.
Bet techniškai, kelias yra paprastas – sąmonės nukreipimas į pačią sąmonę ir tuomet viskas, kas yra grysta tyra meile ir gerove seka natūraliai.
Tad mes visi tame kartu ir šis gilus virsmas taip pat yra mūsų visagalės sąmonės išraiška bei šventė.
Atjauskime, laiminkime bei švęskime šį šventą virsmą ir žinokime, jog harmoningiausia pasaulio vizija ir jos realizacija yra savaiminė išvien su tyra sąmone.
Ir gali įsivaizduoti tą rojišką viziją kol ji galiausiai susilieja sąmonės pilnatvėje ir tuomet iš šios pilnatvės, ramiai gyvenk gyvenimą žinant, jog viskuo yra pasirūpinta – teesie.
Išties taip – mes čia pagrinde pratinamės prie paprasčiausio leidimo ir viskas per ką čia einame susiveda į tai – teesie.
Gyvybinės energijos kultivavimas leidžia patirti patyrimo evoliuciją.
Kartu su tuo galime vis aiškiau suvokti įvairias energijos kilpas, kurios leidžia patirti tam tikrų patyrimo temų cikliškumą, kas leidžia įvertinti/integruoti tam tikras patyrimo formas ir tekėti toliau savo džiaugsmingos santykinės evoliucijos kryptimi.
Tad gyvybinė energija savo esmine prigimtimi yra evoliucinė ir „evoliucinė energija” dar labiau techniškai – tai sąmonės/šviesos kodų kalba, kuri sukuria savasties atsiskleidimo patirtį, o fizinėje patirtyje ši kalba yra išreiškiama kaip įkvėpta bei mylima veikla.
Ir taip kaip sėkloje slypi potencialas medžiui – taip tavo savastyje slypi beribė gyvybinės energijos kibirkštėlė, jausk ją ir mėgaukis jos atsiskleidimo žaismu.
—
Būti beformiu ir žaisti su forma; harmoningai sutapti su tuo kas pasireiškia, bet nesitapatinti ir taip tekėti toliau; prie nieko neprisirišti, bet būti gyvame ryšyje su viskuo; lakumas, atspindėjimas, pamaitinimas, laidumas, meilės ir išminties tęstinumas teka per tave.
—
Kol fokusuojiesi į savo pozityvią gyvenimo trajektoriją, nevenk pasižiūrėt į iškylančias šešėlines puses, nes jose slypi tik daugiau tavo dvasinės galios, kuri iš esmės prašosi būti integruota, nes be jos tavo pozityvaus augimo kelias gali virsti varginančia bei stagnuojančia kilpa.
Kuomet vis dar pozityvą bandome atskirti nuo negatyvo: laimę nuo liūdesio, meilė nuo baimės, pasimėgavimą nuo skausmo ir t.t.
Taip mes būname nuolatiniame svyravime ir negalime sucentruotai augti toliau.
Tad vos tik su meile pasitinkame savo šešėlines dalis ir vietoj priešinimosi ar vengimo pradedame harmoningai judėti išvien su jomis – tuomet šios energijos formos gali integruotis į tavo augimą pozityvume.
Tad pozityvi kryptis yra plėtimosi kryptis ir plėtimasis įtraukia daugiau nuovokos tiek ties pozityviais ir tiek ties negatyviais dalykais, tačiau negatyvi energija arba dar kitaip – iššūkiai – harmoningai tarnauja pozityviai ir to pagrindas – tavo mylintis sąmoningumas.
Štai dar vienas iš paprastų pratimų: kai jauti negatyvų pojūtį, kiek įmanoma geriau jį atpažink ir tuomet tai pasitik su atitinkama pozityvia energija, o tada stebėk alcheminę magiją, kuri vyksta apjungiant skirtingas priešybes.
Būtent priešybių vienijimas leidžia integruoti praėjusį žuvų amžių ir žengti į vandenio amžių bei auginti aukso amžiaus sąmonę.
—
Esant kūno ir proto atvirumui, mes kartais galime pajausti dvasios judesį, kuris netikėtai bei nepaneigiamai lyg žaibas, pereina per mus (kaip perkūnas pereina per kūną).
Ir kad ir kokios žmogiškos reakcijos iškiltų, išmintis yra palikti jas ramybėje ir tiesiog žinoti, kad tu ir esi ta dvasia, kuri lyg išvilioja dėmesį iš susitapatinimo su kūno ir proto apibrėžimais.
Nejudantis aplenkia viską ir vis tik juda per viską toliau, lyg elektra, nuo kurios viskas priklauso.
Tad iš esmės viskas yra viena nepriekaištinga dvasia, kuri geba sapnuoti, kad tokia nėra, bet tai tik laikinas sapnas ir štai tavo skambutis sau ✆
—
Sąmoningas Gyvenimas
Tai tai matymas bei pajauta: jog keliaujant, niekur nekeliaujam; jog dedant pastangas, jos palaikomos be pastangų; jog viskas yra sapnuojama mūsų beribėje bei palaimingoje nuovokoje; jog visos patyrimo formos nuolat keičiasi, tačiau nenutrūkstamai pratęsia patį patyrimą; jog kiekvienoje unikalioje patyrimo akimirkoje bei pačioje kelionėje slypi visa vertė, kuria tuomet imam mėgautis visa širdimi
—
Su besąlyginės meilės šviesa – keliaujam į nežinomybę kartu, kad pratęsti savo džiaugsmingiausią bendrą kūrybą.
—
Siela nuostabiai skleidžiasi esant atvirumui, pasitikėjimui ir meilei.
Mes esame be galo kompleksinės esybės, tad mums nereikia nieko komplikuoti, tiesiog leisti tam skleistis natūraliai ir tada tai pritaikyti labiausiai mus džiuginančiais būdais.
—
Mėgaukis akimirka, įkvėpk giliai į širdį ir su iškvėpimu viską paliesk su savo besąlygine meile
Nes būtent taip gali vis labiau apčiuopiamu būdu patirti, kad esi nuostabioji visuma
—
Multidimensinė magija slypi mūsų širdyse, tereikia tai atpažinti ir leisti jai tekėti.
Ir tame spontaniškumas susitinka su numatymu.
Mumyse slypi didi vizija bei daug sąjungininkų pasiruošusių padėti ja išskleisti per mūsų savitą kūrybą ir daugiau nereikia nieko žinoti, tik pradėti, pasitikėti ir mėgautis.
—
Kodėl?
Begalė priežasčių, bet už priežasties yra meilė, kuri negali būti apibūdinama per priežastinį supratimą.
Tai gyvas intuityvus suvokimas/pajautimas, kuriame ir žodžio „meilė” nereikia.
Ir susivokus tame – visi esamu metu aktualūs priežastiniai ryšiai atsiskleidžia natūraliai.
Tai staigu, tikslu ir palaiminga.
Tiesiog atleisk priežastinį suvokimą ir tekėk išvien su esama meile bei išmintimi.
—
Esaties Nuovoka Yra Palaima
Nenuvertinant patyrimų įvairovės, bet tam, kad joje nepasimesti – yra priminimas: esaties nuovoka yra palaima.
Tad jei pavyzdžiui atrodo, kad gyvenimas yra sunkus ir kupinas gilaus liūdesio – tai tiesiog atsigręžk į beformę esatį, kuri esi.
Ir taip pakeitus fokusą, pradėsi jausti tyrą buvimo palaimą.
Ir kuo dažniau šios palaimos įsileisi tokiu būdu – tuo labiau ji ims pasirūpinti tavo patyrimo turinių ir jį sulygiuoti su tyros palaimos atspindėjimu viskame ir visko atspindėjimu, kaip tyro palaiminimo.
—
Matau prieblandoje judančius siluetus ir pradedu juos smelkti su savo nuovoka, tuomet jie atsigręžia ir savo ciklopiškomis akimis atspindi šią nuovoką, tada aiškiai jaučiu, kad jie yra mano pratęsimas ir vien tyru žvilgsniu aš juos informuoju apie savo valios visumą ir jie ima keisti savo operavimo pobūdį, galiausiai kiaurai praeinu tą lygmenį ir imu medituoti ties savo nuovoka, kuri atsispindi lyg ryškėjanti žvaigždė.
Tad štai, tyras žvilgsnis yra viskas ko reikia, kad harmonizuotis su visais iškylančiais tikrovės sluoksniais, kurie gyvuoja mumyse.
—
Yra amžina esaties mistika, kuri iššaukia troškimą tyrinėti ir t.t
Ir štai mes čia savo tyrinėjimų kelyje be pradžios ir pabaigos.
Jausmas dabar, lyg labai giliam sapne, bet tuo pačiu ir pilnai pabudus.
Gili atskirties iliuzija tobulame šokyje su visiškos vienybės nuovoka.
Tai vientisas beribio troškimo išsipildymas, amžinoje dabartyje.
Ir kad ir kiek bandytume paaiškinti tai, kas yra – tai pirmiausia tiesiog yra, kaip nedalomas šaltinis, kuris pasireiškia kaip mes – jo paties būdai tyrinėti ir įvertinti save.
Tad kad ir kaip dabar esi – kartu su tuo visad pulsuoja beribė šaltinio palaima.
—
Kai mūsų gyvybinė energija kartu su sąmone atlaisvina įvairius blokus susijusius su mūsų gyvuline, socialine ir psichiška patirtimi, tuomet atsiveria mūsų esybinė širdis ir iš jos trykštanti ekstazė, kuri natūraliai viską laimina bei įgyvendina nuostabiausias vidines dovanas.
