Žmonės dažniausiai kenčia nuo minties/jausmo „man per mažai” arba/ir „man per daug”.
Bet tai tik siauro požiūrio į savo tikrovę padarinys, o tuo tarpu pati tikrovė yra visada tokia pati absoliuti ir paprasta esatis, patirianti save per kintančias to paties absoliutumo išraiškas.
Juk išties negali būti mažiau ar daugiau esaties, mes tik santykinai susvetimėjome nuo savo absoliučios esaties ir pradėjome per daug sureikšminti atskiras jos išraiškas.
Tad kviečiu atstatyti sveiką balansą bundant tikrovėje, kur nėra daugiau, mažiau, per daug, per mažai ir atskiro aš/man, kuriam visa tai yra slegianti našta.
Be abejo visi tie santykiniai trūkumai, pertekliai ir asmeniškumai lieka savame lygmenyje, bet dabar per šį lygmenį gali lengvai, palaimingai ir harmoningai operuoti mūsų aukštesnioji sąmonė, kuri yra įsišaknijusi vientisame absoliutume.
Kas iš tikrųjų mums yra aktualu?
Tai gera savijauta būnant taip kaip esame dabartyje.
Ne tada kai kažką padarysime įvykių eigoje ir ne tada kai išsigydysime patirtas traumas.
Su savo sąlygotu protu mes galime lengvai apsigauti per iliuzinius pažadus, sukurdami iliuzinį atstumą tarp savęs ir savo geros savijautos.
Veikiant tokiam protavimo lygmenį, galime visad sugalvoti vis naujų įtikinančių pretekstų atidėti savo esybinę laimę į šalį.
Mūsų visuomenėje tai jau tapo nesveiku, bet priimtinu įpročiu, kuris netgi kaip narkotikas teikia toksinę malonumo formą.
Ar atpažįsti tai savo gyvenime?
Jei taip, tai nėra ko gėdytis ir nėra kaltų, tai tik iš mūsų beribės kūrybinės galios sukurtas iššūkis, kurį dabar peraugame.
Šablono pastebėjimas yra peraugimo ženklas, kaip ir šios žinutės skaitymas, tad sveikinu ir dėkoju, kad prisidedi su savo brangiu sąmoningumu.
Ir nuo šiol vis priminkime sau, kas mums išties yra aktualu – tai jaustis gerai dabar, kad ir kame save randame.
Kaip tai įgyvendinti?
Tiesiog suteikiant daugiau nuovokumo ties savo esama savijauta ir tai savaime pradės daryti harmonizavimo magiją.
Bet ar pati tavo gyvybė bei nuovokumas esamojoje akimirkoje nėra didžiausias palaiminimas?
Štai ir absoliučios laimės paslaptis, kuri niekad nebuvo paslėpta, tik tai patys įpratome tai ignoruoti.
Tad tokiu pačiu įpratimo principu, tik šiuo atveju per sąmoningumą – galime sugrįžti prie savo natūralios buvimo palaimos.
Tiesiog kuo dažniau ir kokybiškiau atkreipk dėmesį į savo absoliutų gyvybės stebuklą.
Laimingo)))
—
Tai, kas yra niekas pojūčiams ir protui, mūsų savasčiai – tai yra ji pati.
Tai, kas pasireiškia – niekad nėra autonomiškai tikra, o tai kas niekad nepasireiškia – visada yra gyvoji tikrovė.
Tad patyrimo formos yra tikros tik kaip pats patyrėjas, bet ne kažkas atskiro nuo jo.
Todėl mėgaukis savimi – tu esi beribis šaltinis.
Nors ir dabar turi patyrimą per daugybę suvokimo filtrų – pats suvokimas yra laisvas bei beribis ir tu niekad negali būti mažiau ar daugiau savimi.
Tad mėgaukis pilnai – tu visad esi neapreiškiamai tobulas pasireiškimų kaitos šaltinis.
