Iš Intuityvaus Intymumo Su Gyvenimu – Viskas Jaučiasi Gerai

Kai griūna mūsų pastatytas tikrovės suvokimas bei gyvenimo būdas, ir net kai griūna kažkas, ką pradedame statyti naujai; nematydami į priekį ar didesnio vaizdo – viskas ką matome yra griūtis ir tai gali jaustis kaip prakeiksmas, išdavystė, nevertumas, skausmingas pralaimėjimas ir pan.
Tačiau kiek tokių griūčių mes jau išgyvenome?
Kiek tokių griūčių mums atnešė tik daugiau įvairiausios naudos?
Kiek kartų gamtoje viskas nepriekaištingai miršta, atgimsta ir taip pat atneša kažką naujo?
Tad kviečiu busti iš siauro matymo į pasitikėjimą gyvenimu, kuris tikrai patikimai ir nepertraukiamai tęsiasi.
Kviečiu dažniau pajausti pačią būtį, kuri negali turėti jokių tuščių tarpų ar kažkaip suklysti savo būtimi.
Tad jei kažkas tavo gyvenime griūna, tai užtikrintai žinok, jog visa tai griūna tik į naujas geras vietas.
Tiesiog tekėk su savo natūralia gyvenimo tėkme ir kai penki pojūčiai bei protas atrodo yra bejėgiai – tai auksinės galimybės gilinti savo intuityvų intymumą su gyvenimu.
Viskas Jaučiasi Gerai.
Tai reiškia, jog net ir labiausiai nepageidaujami jausmai pasireiškia nepriekaištingai gerai kaip tokie.
Ir mažas fokuso poslinkis į faktą: kaip gerai vyksta pats jausmas (kad ir koks jausmas tai būtų) – leidžia patirti tą jausmą nepriekaištingai gerai ir jis savu akordu lyg banga įsilieja į beribės palaimos bei ramybės vandenyną.
Kartais tai gali jaustis kaip nelengvas iššūkis, bet vėlgi, šis jausmas yra tobulas ir išties nereikia su juo nieko daryti.
Ir kai išties pajauti, kad nieko nereikia – tuo pačiu pajauti visuotinę darną, kuri tuomet gali reikštis kaip tavo darymas.
Pagrinde, visi mūsų kompleksiniai santykiai vyksta todėl, kad yra gera jausti bendrystės ryšį ir priklausymą didesnei visumai, kuria ir esame.
Ir kad ir kiek viskas santykinai išsiskirtų – tai ta pati absoliuti esatis, kuri santykinių išsiskyrimų dėka gali būti giliai pajausta ir įvertinta – tai beribė palaima, kuri visad prieinama pasineriant į santykio šerdį.
Šioje esaties vienybės palaimoje, mes galime lengvai ir savaime laiminti visus kelius, nes jie veda čia pat, kame mes visi iš tiesų ir esame; ir tai nėra vieta, laikas ar forma – tai ta pati esama gyvastis, kurios dėka visad viską ir patiriam.
Žmonės dažniausiai kenčia nuo minties/jausmo „man per mažai” arba/ir „man per daug”.
Bet tai tik siauro požiūrio į savo tikrovę padarinys, o tuo tarpu pati tikrovė yra visada tokia pati absoliuti ir paprasta esatis, patirianti save per kintančias to paties absoliutumo išraiškas.
Juk išties negali būti mažiau ar daugiau esaties, mes tik santykinai susvetimėjome nuo savo absoliučios esaties ir pradėjome per daug sureikšminti atskiras jos išraiškas.
Tad kviečiu atstatyti sveiką balansą bundant tikrovėje, kur nėra daugiau, mažiau, per daug, per mažai ir atskiro aš/man, kuriam visa tai yra slegianti našta.
Be abejo visi tie santykiniai trūkumai, pertekliai ir asmeniškumai lieka savame lygmenyje, bet dabar per šį lygmenį gali lengvai, palaimingai ir harmoningai operuoti mūsų aukštesnioji sąmonė, kuri yra įsišaknijusi vientisame absoliutume.
Kas iš tikrųjų mums yra aktualu?
Tai gera savijauta būnant taip kaip esame dabartyje.
Ne tada kai kažką padarysime įvykių eigoje ir ne tada kai išsigydysime patirtas traumas.
Su savo sąlygotu protu mes galime lengvai apsigauti per iliuzinius pažadus, sukurdami iliuzinį atstumą tarp savęs ir savo geros savijautos.
Veikiant tokiam protavimo lygmenį, galime visad sugalvoti vis naujų įtikinančių pretekstų atidėti savo esybinę laimę į šalį.
Mūsų visuomenėje tai jau tapo nesveiku, bet priimtinu įpročiu, kuris netgi kaip narkotikas teikia toksinę malonumo formą.
Ar atpažįsti tai savo gyvenime?
Jei taip, tai nėra ko gėdytis ir nėra kaltų, tai tik iš mūsų beribės kūrybinės galios sukurtas iššūkis, kurį dabar peraugame.
Šablono pastebėjimas yra peraugimo ženklas, kaip ir šios žinutės skaitymas, tad sveikinu ir dėkoju, kad prisidedi su savo brangiu sąmoningumu.
Ir nuo šiol vis priminkime sau, kas mums išties yra aktualu – tai jaustis gerai dabar, kad ir kame save randame.
Kaip tai įgyvendinti?
Tiesiog suteikiant daugiau nuovokumo ties savo esama savijauta ir tai savaime pradės daryti harmonizavimo magiją.
Bet ar pati tavo gyvybė bei nuovokumas esamojoje akimirkoje nėra didžiausias palaiminimas?
Štai ir absoliučios laimės paslaptis, kuri niekad nebuvo paslėpta, tik tai patys įpratome tai ignoruoti.
Tad tokiu pačiu įpratimo principu, tik šiuo atveju per sąmoningumą – galime sugrįžti prie savo natūralios buvimo palaimos.
Tiesiog kuo dažniau ir kokybiškiau atkreipk dėmesį į savo absoliutų gyvybės stebuklą.
Laimingo)))
Tai, kas yra niekas pojūčiams ir protui, mūsų savasčiai – tai yra ji pati.
Tai, kas pasireiškia – niekad nėra autonomiškai tikra, o tai kas niekad nepasireiškia – visada yra gyvoji tikrovė.
Tad patyrimo formos yra tikros tik kaip pats patyrėjas, bet ne kažkas atskiro nuo jo.
Todėl mėgaukis savimi – tu esi beribis šaltinis.
Nors ir dabar turi patyrimą per daugybę suvokimo filtrų – pats suvokimas yra laisvas bei beribis ir tu niekad negali būti mažiau ar daugiau savimi.
Tad mėgaukis pilnai – tu visad esi neapreiškiamai tobulas pasireiškimų kaitos šaltinis.
Kiti Įrašai

33 Budimo Kanalo Priminimai – 1 Rinkinys

Labas! Pristatau 33 koncentruotos išminties priminimus per kuriuos gali persikelti į labiau pabudusią ir laimingą būseną. Išankstinio eiliškumo čia nėra, tad tiesiog pereik per šiuos priminimus su kuo atviresniu protu ir tegul surezonuoja tai kas turi surezonuoti. Šiais priminimais taip

Skaityti

Harmoningo Gyvenimo Paslaptys

„To nepakanka” yra idėja su kuria susitapatinus yra griaunama mūsų natūrali gyvenimo harmonija. Bet jei pabundame šios idėjos burte ir tuomet uoliai grįžinėjame prie leidimo sau pilnai mėgautis esamos akimirkos pilnatve bei ramybe – tai šis mėgavimasis galiausiai įtraukia visą

Skaityti