Praktikų Praktika

Pirmoje šio blog’o temoje supažindinau su esmių esme, dabar supažindinsiu su praktikų praktika. Kaip esmėje išskyriau pačią gyvybę ir iš to išeinančią prasmę – gyvavimą, tai dabar pateiksiu natūralią ir maksimaliai efektyvią to gyvavimo mechaniką. Šia mechanika plačiai dalinasi ir aiškina jau ankščiau minėtas Bashar’as ir dar daug kitų mokymų, nes kaip ir sakiau – tai natūralu, tačiau mes savo kelionėje tai primiršome ir apkaustėme įvairiomis limituojančiomis programomis.Tačiau pats šis post’as rodo, jog savęs limitavimo ciklas pereitas link naujos evoliucinės spiralės, todėl galima palengva paleidinėti nebereikalingas įtampas ir naujai išgryninti savo tikrąją valią.

Taigi šios mechanikos formulė būtų tokia:

Kiekvienu patiriamu momentu,

daryti tai, kas įkvepia labiausiai (su integracija).

Daryti tai geriausiai ir toliausiai kaip gali,

neturint jokio tikėjimosi, kas iš to turi išeiti.

Dabar detaliau:

Pirma eilutė „Kiekvienu patiriamu momentu,„, pirmiausia mus nukreipia į esamąjį momentą (turimas sąlygas) ir kaip 5 kūrinijos principuose: viskas yra čia ir dabar beivienas yra viskas ir viskas yra vienas – nusako, kad kiekviename savo patirties momente mes turime viską ko tame momente mums reikia. Todėl tame slypi mokymasis neteisti ir neriboti to momento, tačiau vis labiau besąlygiškai jį vertinti bei priimti kaip naują dovaną (anglų kalboje: dabartis – present, taip pat reiškia ir „dovana”). Taipogi tai mokymasis perkelti dėmesį iš automatinio šurmulio galvoje į susivokimą pačioje patirtyje. To moko kone visos meditacinės praktikos, tačiau…

Antra eilutė „daryti tai, kas įkvepia labiausiai (su integracija).” nurodo, jog pats įkvėpimas ir veiksmas natūraliai sutelkia dėmesį į turimą patirtį. Įkvėpimas ir jaudinimas yra natūraliai kūne išverčiamas jausmas, kuris kiekvienu momentu nurodo kas mes tame momente iš tiesų esame. Tai tarsi kompaso rodyklė ištisai rodanti į tavo magnetinę šiaurę. Tuomet ta kryptimi atliekant veiksmus – tu esi pilnai susiderinęs pats su savimi ir viskuo. Ir šioje vietoje galima atkreipti dėmesį į „ (su integracija)„, kas vėlgi nurodo į „vienas yra viskas ir viskas yra vienas„; tai reiškia, jog mes visi sumoj esame kolektyvinis patyrėjas, todėl kiekvieno natūrali esybė yra maksimaliai integrali. Todėl tikras įkvėpimas visuomet turi integralumo su kitais intenciją , kitaip tai yra užmaskuotas tolimas nuo paties savęs. Taigi ši formulės eilutė pagrinde moko klausytis savo įkvėpimo/intuicijos/sąžinės ir tuomet būti drąsiam atlikti atitinkamus veiksmus. Na, o neatliekant atitinkamų veiksmų – neįtvirtini žinojimo ir neturi pagrindo progresuot toliau (žinojimas ir darymas išties yra sinonimai).

Toliau trečia eilutė „Daryti tai geriausiai ir toliausiai kaip gali,„, nurodo kūrybiškumą bei besąlygišką atsidavimą savo valios reiškime. Be abejo kūrybiškumą sufleruoja pats įkvėpimas, kuris dažniausiai reiškiasi per vaizduotę (Iš kur tai ateina – šiame įraše). Na ir sumoj taip kūrybiškai bei pilnai atliekant veiksmus, jie mus veda prie sekančių įkvėpimą keliančių situacijų bei kūrybingų jų sprendimų, kas vėlgi žadina tą patį įkvėpimą (save palaikantis mechanizmas). Tad čia slypi mokymasis labiau pasitikėti savimi.

Na ir paskutinė eilutė „neturint jokio tikėjimosi, kas iš to turi išeiti.„, reiškia tai, jog nors ir vaizduotėje turi įkvepiantį vaizdinį, tai tik pagrindas darymui, tačiau jeigu lieki prisirišęs prie tam tikro vaizdinio kaip darymo rezultato, tuomet pats darymas tampa sukaustytas ir tu pats tampi uždaras siurprizui, kuris ateina natūraliai iš viso bendro konteksto, kurio mūsų fizinis fokuso taškas nemato. Todėl tu darai tai, kas tave jaudina/įkvepia, ne dėl kažkokio konkretaus iliuzorinio rezultato, o dėl to, kad tai tiesiog tave jaudina (čia ir dabar – pačiame daryme ir darnoje). Na o nežinojimas kas bus toliau – mus labiausiai ir traukia į veiksmą tai atskleisti, o tas atsiskleidimas dažniausiai visad pranoksta mūsų sąlygotus lūkesčius, dėl kurių ir sustabdome save nuo stebuklų. Todėl čia jau slypi mokymasis labiau pasitikėti visa kūrinija (kūrinijos perspektyvoje – klaidų nėra).

Taigi visa ši vibracinė formulė ir pilnas buvimas joje yra pilnas gyvavimo komplektas – tai yra:

• gyvenimo variklis
• gyvenimą organizuojantis principas
• kelias su mažiausiu pasipriešinimu
• atspindėjimas ir iškėlimas to, kas savyje sukuria priešinimąsi

Trumpai sakant – tai yra pagrindinė Praktika į kurią sueina visos kitos praktikos, kurios sumoj yra tiktai įrankiai ir leidimai sau būti tikriausiu/gyviausiu/natūraliausiu savimi ir tuo pačiu atspindėti visiems kitiems, kaip leidimą ir kvietimą kiekvienam kitam pilnai būti savimi.

„Jie parodė Jėzui aukso monetą, sakydami: Ciesoriaus žmonės reikalauja iš mūsų duoklės. Atiduokite ciesoriui tai, kas ciesoriaus. Dievui atiduokite tai, kas dievo, o kas mano, atiduokite man.”. Tomo Evangelija.

Jei radai tame įkvėpimo – jau varai savu keliu, jei ne – tai gavai atspindį, kuris vėlgi kreipia naujai atpažinti savo kelią 🙂 Bet kuriuo atveju – Geros Kelionės>>>