Vaizduotė ir Atmintis (Su Bonusu)

Daaabar, skiriu temą – plačiau apžvelgti Vaizduotę. Kas per reiškinys iš tiesų tai yra? Pagal šiuolaikinį mokslą (trumpai) – tai gebėjimas manipuliuoti atmintyje esančiais vaizdiniais bei kitais jausmais. Tai tarsi vidinis konstruktorius, kuriame iš turimų patirčių gali atkurti ir kurti kitokius tų patirčių variantus. Tad prieš gilinantis į vaizduotę toliau, dar trumpai apžvelkime „atminties” sąvoką.

Vėlgi, pagal mūsų mokslą: atmintis – tai gautos informacijos įsiminimas, saugojimas ir atsiminimas, būdingas biologinėms ir kai kurioms technologinėms sistemoms. Na, toks apibrėžimas daug nepaaiškina, todėl vėl turime grįžti prie esminių temų. Jau temoje apie sąmonę, buvo užsiminta, kad pasąmonė yra patirties fiksavimo principas, kuris leidžia vystytis sąmonei toliau. Reiškia: viso to, kas yra, išsiskirianti ir sklindanti gyvybė – sąmonė (patirtis) jungiasi tarpu-savyje ir taip formuojasi vis naujesnės patirties variacijos, kurios veda tą gyvybę tolyn per begalybę. Ir iš to galima išvesti išvadą, jog visa visata yra vientisa Atmintis. Kitaip mes net negalėtume patirti šito kūno ir fizinės tikrovės. Visą tai yra nuosekli patirties fiksavimo/registravimo sistema. Šį matymą esu pateikęs temoje „gyvatė„, kuomet pateikiau paprasta žaidimo „snake” pavyzdį: gyva-tėlė su kiekviena suvalgyta patirties porcija – įgauna naują savimonės formą ir taip sukuria naują patirtį – šitaip grįžtame prie minėto Vaizduotės apibrėžimo. Ir dabar galime papildyti ankstesnę išvadą, jog visa visata yra vientisa, nuolat kintanti Atminties Vaizduotė.

Tad, kaip mūsų mokslas apibrėžia, jog mes – kaip biologinės sistemos turime atmintį ir vaizduotę – tai dabar gali atpažinti, kad ta pati biologinė sistema kuri visą tai turi – sumoje irgi yra didesnio mastelio atminties ir vaizduotės darinys.

Na ir dabar kai pramankštinom savo visatinę savivoką, galim patyrinėti vaizduotę ir atmintį giliau. Dabar pažvelkime į patį lietuvišką žodį: Vaizduotė – Vaizdo Duotė – Vaizduoti – Vaizdą Duoti. Ir dabar, galima grįžti prie temos, apie „9 sąmonės lygius“, kur buvo pažymėta, jog vaizduotė yra tarp-dimensinis komunikacijos kanalas tarp fizinio ir subtilesnio – aukštesniojo proto. Todėl galime suvokti, jog tarytum ši, fizinio proto vaizduotė – priklauso ne vien fiziniam protui. Juk būna taip kad kūrybinės idėjos tarsi iš niekur – tiesiog plūstą į mūsų vidinį ekraną. Tai ypač lengva pastebėti medituojant, kai sukaupiam daugiau dėmesio į tą vidinę – subtilesnę erdvę, kurią ir galima vadinti vaizduote. Tuomet pajauti, kad idėjos tarsi krenta iš dangaus ir jas perleidus per save – jos tampa aiškiomis ir atnaujinančiomis įžvalgomis. Visa tai yra tiesioginis/telepatinis ryšys tarp skirtingų, tos pačios vientisos atminties sluoksnių – per tarpinio intensyvumo jungtis – tokias kaip „vaizduotė”.

Taigi, turint visą šį suvokimą, kad viskas yra vientisa – viskas turi gyvas jungtis – galime palengva perkėlinėti savo patirtį į aukštesnį operacinį lygį: vietoj to, kad stengtis viską įsiminti, saugoti ir maišytis toje gausoje – labiau išlaisvint savo atmintį ir pasitikėti gyva visuotine atmintim/patirtim, kuri sinchroniškai mums teikia viską, ką turime žinoti kiekvienu savo patirties momentu ir ne daugiau (panašiu principu dabar ir rašau šį postą). Šioje vietoje, esminis iššūkis yra perlipti „saugumo iliuziją“, kuri mumyse per amžius įsirašiusi ir įsismelkusi genetinėje atmintyje. Didis iššūkis – didi transformacija – didis vaizduotės laimėjimas ir būties džiaugsmas.

Dar kitais atitikmuo – vaizduotė yra magija, o magija yra kūrybos šaknis. Aukštesnio dažnio dimensijose valia-idėja-vaizdinys-žodis iškart pasireiškia toje plotmėje. Tai galima pastebėti ir sąmoninguose sapnuose, nes tai irgi yra aukštesnio vibracinio dažnio dimensija. Kuo aukštesnis dažnis – tuo tarytum arčiau visų patirčių šaltinio, todėl patiriamas mažesnis pasireiškimo užtrūkimas (mūsų kompiuterine kalba – vadinamas „lagas“). Tuo tarpu šioje fizinio tankio plotmėje, pasireiškimas jau užtrunka, todėl mūsų magai savo vaizdinius simbolius praktikuoja kasdien, kol jie galiausiai tampa vis labiau apčiuopiamais pasireiškimais šioje tikrovėje. Be to, jie turi laikytis pastovios energetinės švaros, kurią taip pat sau susikuria per vaizduotę ir tikėjimą. Vėliau atsiranda įdirbis, ryšys su aukštesnėm dimensijom glaudėja ir rezultatai tampa vis akivaizdesni.

Tačiau, šiuo pavyzdžiu dalinuosi pagrinde tam, kad prajausti kas yra vaizduotė. Be abejo – nereik nusisvaigt ant tos pačios magijos ir super galių. Esmė ta, kad gali tai naudoti kaip įrankį, geriau apsijungti su kūrinija ir geriau pažinti save bei kitus. Be to, tai neišvengiamai ir vienas pagrindinių meditacijos įrankių – viskas prasideda nuo vaizduotės ir tikėjimo, pvz: gali medituoti ir pagal čakrų schemą įsivaizduoti atitinkamas čakras savyje. Pradžioj gali atrodyti, kad tai tik dar vienas fantazijos paveiksliukas, tačiau su praktika ir atsipalaidavimu iš tiesų pradėsi jausti tai dar stipriau, negu kad jauti savo ranka šiuo patirties momentu.

Tačiau taip – viskas yra tik fantazija – tik iliuzija, bet pastovus tikėjimas ja, mums visų pirmą – liudiją, kad esame ir toliau įtraukia į begalinę nuotykių kelionę, kurioje net pamiršome, kad tai tik mūsų tikėjimas iliuzija – todėl čia ir apstingome. Tačiau dabar – kada iš galios iliuzijos atsiėmėme iliuzijos galią, su ja (kaip subrendę vaikai) galime daug laisviau ir plastiškiau keliauti per šį begalinės įvairovės patirčių vandenyną~~~

—————————————————————————————————————-

O dabar Bonusas – transformacinė praktika, kurią perėmiau iš ankščiau minėto Bashar‘o. Ši praktika puikia išnaudoja mūsų vaizduotės galią. Ji vadinasi – „Perkrovimas“ („Reset“ Mygtukas).

• Tad, pradžia kaip ir visose pasyviose meditacijos praktikose: patogi padėtis, užmerktos akys, keli gilūs įkvėpimai-iškvėpimai, kūno atpalaidavimas ir t.t.
• Tuomet įsivaizduoji ir prajauti save – tokį koks esi.
• Tada visa šį vaizdinį ir pojūtį, neutralizuoji – gali įsivaizduoti juoda erdvę kurioje nieko nėra – esmė, kad tas vaizdinys tau nekeltų jokių asocijacijų su savo asmeniu. Pabūk šioje būsenoje ir pasistenk prajausti, kad to asmens, kuriuo save laikei – nebėra.

Dabar, prieš sekantį žingsnį – truputis TEOrijos. Reik atpažinti, jog viskas pastoviai kinta ir kiekvienu momentų – tu iš tiesų esi visiškai naujas žmogus su visiškai nauja vadinama praeities ir ateities linija. Mums taip neatrodo, nes visų pirmą – turime nuostatą, jog mūsų dabartis apsprendžiama iš vadinamos „praeities“(nors tai tik dar viena limituojanti iliuzija – balastas), visų antrą – patys renkamės šia nuoseklaus kontiniumo patirtį – todėl savo gilioje pasąmonėje – tarytum kiekvienu kintančiu momentu ištįsai kartojame: aš esu šis asmuo, aš esu šis asmuo, aš esu šis asmuo… Tačiau iš tiesų – sumažinus laiko ir erdvės iliuzija, galima pamatyti, jog yra ištisos serijos ir variacijos – to kas esi versijų. Ir kiekviena iš šių versijų, turi skirtingus santykius su viskuo kitu. Tuo tarpu tu esi – tik per šias versijas atitinkamai migruojantis dėmesys, ko pasekoje patiri atitinkamą laiko ir erdvės iliuzija. Tad suvokus tai, galime judėt toliau>

• Dabar atpalaiduok ir pasitikėk savo vaizduote ir toje tuščioje erdvėje palengva pradėk matyti geriausią savęs versiją, kuria iš tiesų norėtum ir galėtum būti. Pradėk nuo visiškai paprastų dalykų: laikysenos, veido manieros, balso išraiškingumo, prajausk kaip ši tavęs versija jaučiasi, kaip ji mąsto, tuomet palengva pereik prie tam tikrų elgesio modelių ir situacijų – žiūrėk kaip juose ši tavęs versija elgiasi ir t.t. Atlikęs tai – tu jau susipažinai su viena iš realių paralelinių tikrovių.
• Galiausiai, kad pradėtum į šią tikrovę persikelti – tau tereikia mimikuoti/atkartoti tą tobulesnę savęs versiją. Taip su praktika pamatysi, kad tu jau ir esi toji versija ir gyveni visiškai naują gyvenimą. Ir kai šis gyvenimas atsibos, ar vėl jausis pasimetęs – visada vėl gali save perkrauti, nes turi pačią nuostabiausią dovaną – vaizduotę.

Laimingai!